Prieš metus Šakių seniūnijos Papartynų kaime į šulinį įmestas vaikas išgyveno, tačiau Saviečių kaime (Kėdainių r.) į šulinį sumesti mažamečiai, deja, mirė. Neseniai visą Lietuvą sukrėtė ir užmušto keturmečio kėdainiškio istorija. Ir tai tik keletas tragiškų smurto prieš vaikus atvejų. Reaguodami į įvykius penktadienį savivaldybės salėje rinkosi ir įvairių rajono tarnybų atstovai. Nors toks susitikimas ne pirmasis, kalbos nesikeičia – trūksta elementaraus bendradarbiavimo, keitimosi informacija.

Susitikimą pradėjusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė tikino: kai vyksta tokie tragiški įvykiai, tylėti negalima. Todėl ji bendrai diskusijai kvietė prokurorus, probacijos specialistę Editą Matusevičienę, rajono socialinius darbuotojus, Šakių policijos komisariato viršininką Mindaugą Akelaitį. Nors daugelis pripažino, kad trūksta keitimosi informacija, bendravimo ir bendradarbiavimo, bandyta ne kaltų ieškoti, o produktyviai pasikalbėti, ką daryti, kad tokių įvykių nebūtų. Akivaizdu, kad susikalbėjimo itin trūksta.

Informacija – į Vaiko teises

Pasak M. Akelaičio, policija, kaip ir prokuratūra, fiksuoja tai, kas jau yra įvykę, o visi kiti stebi situaciją iki įvykstant įvykiui. Tad būtent į tai ir raginta telkti dėmesį. Nežiūrint to, kaip kalbėjo komisariato viršininkas, pareigūnai yra atviri bendradarbiavimui, galėtų organizuoti bendrus reidus su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Jis sakė, kad ir dabar visa informacija yra siunčiama Vaiko teisių apsaugos skyriui, o kur ji pakliūva vėliau, sakė nežinantis.

„Galiu ramia sąžine pasakyti, kad visa informacija apie vaikus gula į Vaiko teises“, – sakė komisariato viršininkas.

Kalbėdamas apie problemas, kaip vieną didesnių paminėjo vaiko paėmimą iš šeimos.

„Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja buvo žadėjusi visada atsiliepti, bet buvo atvejų, kad neatsiliepia. Mes nenorime kaltinti, bet ir netylėsime, jei nesugebame bendradarbiauti“, – sakė M. Akelaitis, pabrėžęs, kad būtų gerai žinoti vieną telefono numerį, budintį žmogų, kuriam bet kuriuo paros metu galėtų būti suteikta informacija.

Jis kalbėjo ir apie galimybę sudaryti TOP rizikingiausių, alkoholį vartojančių šeimų sąrašą ir kartkartėmis kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais jas aplankyti, dažniau kontroliuoti, kad jos jaustų savotišką spaudimą, jaustų, kad yra stebimos.

Būtų lėšų – būtų specialistas

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Lebedžinskienė sakė, jog visa apie vaikus gaunama informacija tikrinama. Be to, jei būtų lėšų, kaip sakė ji, būtų galima ieškoti žmogaus, steigti etatą ir galėtų būti nuolat budintis specialistas. Tačiau dabartinėmis pajėgomis, pasak R. Lebedžinskienės, to padaryti neįmanoma. O atsakomybė, problemos sprendimo būdai „nuleisti“ savivaldai. Laikinasis meras Juozas Puodžiukaitis žadėjo artimiausiu metu į dar vieną pokalbį kviesti ir konkrečiau kalbėtis tiek su Vaiko teisių apsaugos, ties su Socialinės paramos skyriais.  

Tam, kad toks telefono numeris ir budintis žmogus būtų gerai, pritarė ir socialiniai darbuotojai, jie tai pat pripažino, kad trūksta dalijimosi informacija, o apie įvykius kartais sužino tik iš spaudos. Taip buvo ir praėjusią savaitę Kriūkų seniūnijoje, kai neblaivus tėvas (1.79 prom.) naudojo fizinį smurtą prieš trylikametį sūnų (mušė ausinukų laidu, diržu).

„Aš ir savaitgalį noriu gauti informaciją, niekada neskaičiuoju darbo valandų ir noriu žinoti, iškart reaguoti. O dabar ateinam pirmadienį į darbą ir nežinom, kas mūsų seniūnijoje įvykę“, –  sakė Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė, kuriai pritarė ir seniūnijos socialinė darbuotoja Ilona Kolegienė.

Beje, O. Rakauskienė buvo vienintelė seniūnė, ne tik atvykusi į susitikimą, bet ir aktyviai dalyvavusi diskusijoje.

Būtina pranešti

Šakių rajono apylinkės prokurorai Linas Frančiakas ir Audrius Ažukas ragino policijai pranešti bet kokią informaciją apie galimą smurtą.

„Jums nereikia gilintis – kaltas ar nekaltas, tyčia ar ne kažką padarė. Jūs turite nedelsiant pranešti, o policijos darbas išsiaiškinti“, – sakė L. Frančiakas, pabrėžęs, kad tėvų pareiga užtikrinti vaiko teisę gydytis, mokytis, būti saugiam ir pan., o to neužtikrinus yra numatyta atsakomybė.

A. Ažukas atkreipė dėmesį, kad atsakomybės už pranešimą nėra, atsakomybė yra už nepranešimą, todėl jis ragino netylėti, būti pilietiškiems, aktyviems, nes smurte gyvenančios aukos dažnai net nesuvokia, kad jų gyvenimas gali pasikeisti, kad galima gyventi be smurto. Pasak jo, šiais laikais dar tenka išgirsti pasakymus, esą kažkas nereagavo, nebuvo atgalinio ryšio.

„Negali būti, kad, ai, skambinau, niekas nieko nedarė. Tai praeitis“, – sakė prokuroras, raginęs nebijoti skambinti ir prokuratūrai, nes pasitaiko atvejų, kad reaguojama netinkamai.

„Gal policija ne taip reaguoja? Prašom skambinti į prokuratūrą“, – pritarė jam L. Frančiakas.

Pasak jo, itin mažai pranešimų gaunama iš mokyklų, seniūnijų, socialinių darbuotojų. Tad akivaizdūs nebendravimo pavyzdžiai išlenda nuolat, skirtumas, kokio masto jie būna.

Kauno apygardos probacijos tarnybos vyriausioji specialistė E. Matusevičienė sakė, jog šiuo metu rajone už smurtą nuteisti 46 asmenys. Pusė iš jų – už smurtą artimoje aplinkoje, du už nužudymus. Jos nuomone, jei šeimoje yra smurtaujama, nors vaikas ir nepatiria smurto, bet  informacija Vaiko teisių apsaugos skyriui vis vien turėtų būti žinoma.

Žodžio į vatą nevyniojo Žvirgždaičių seniūnijos socialinė darbuotoja Rita Dumbliauskė: „Galim teisintis, galim kalbėti, bet bendradarbiavimo nėra – tai faktas.“

Ji retoriškai teiravosi, kada pradės dirbti visi kartu, o ne tik stumdyti atsakomybę vienas nuo kito.

Reikia sistemos

O ką daryti, kad bendradarbiavimas atsirastų? Atsakymo nepavyko išgirsti. Aktyviai diskusijoje dalyvavusi tarybos narė Irena Haase ragino neapsiriboti pokalbiu, o kalbėti apie konkrečios darbo grupės ar veikiančios sistemos sukūrimą. Ne vienas pabrėžė, jog viskas prasideda nuo šeimos. Dažnai pagalba turėtų būti teikiama ne vaikams, o tėvams. Kaip ir šalyje, taip ir rajone labai trūksta psichologų. Reikalingos ir prevencinės akcijos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Brigita Gaižauskienė prabilo ir apie mobilios pagalbos poreikį.

„Jei žmonės neturi darbo – neturi lėšų, jei turi darbą – nėra laiko ir sunku suderinti užsiėmimus“, – darbine patirtimi dalijosi moteris.

Kaip bebūtų, belieka tikėtis, kad penktadieninis pokalbis neliks tik pokalbiu, o bus realios naudos. Prokurorų įžvalgomis, ikiteisminių tyrimų daugėja, žmonės išdrįsta kalbėti apie smurtą. Visgi, kaip sakė A. Ažukas, atsitikus nelaimei visuomet galima kelti klausimą, ar viskas buvo padaryta ne tik teisiniu, bet ir moraliniu požiūriu. Ar tikrai atsakingos institucijos padaro viską, kas priklauso? Gal kartais pakaktų ne oficialaus susirašinėjimo raštais, o žmogiško skambučio? Kita vertus, kaip kalbėta susitikimo metu, kartais nelaimės atsitinka ir tose šeimose, kurios net nežinomos tarnyboms.

Pusmetį be darbuotojos

 Kol atsakingos institucijos kalbasi, kaip produktyviau bendradarbiauti, galima paminėti Kidulių seniūniją, kuri  kone pusmetį, nuo liepos 1 d., išvis neturi socialinės darbuotojos darbui su rizikos šeimomis. Į pensiją išėjus buvusiai darbuotojai, iki šiol nepavyko surasti naujos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja patikino, jog darbuotojos paieškos – seniūnijos kompetencija. Galima pažymėti, kad seniūnas šiuo metu serga ir turi nedarbingumą, tačiau seniūnijos svetainėje pranešimą, kad reikalingas darbuotojas, rasti galima. Penktadienį seniūnijoje lankėsi ir laikinasis meras J. Puodžiukaitis, patikinęs, kad jau artimiausiu metu, gal net šią savaitę, darbuotoja bus atrinkta.

„Esanti socialinė darbuotoja reikalui esant reaguodavo, bet tai tik kaip gaisrinė, kai labai reikia. Iki naujųjų ji gavo priemoką, o dabar ir tos negauna“, – kalbėjo R. Lebedžinskienė.

Šuo metu rajone yra 161 socialinės rizikos šeima, kurioje auga 371 vaikas. Dar 80 šeimų yra probleminės, bet ne rizikos sąrašuose, tačiau jos taip pat stebimos. Jose auga apie 300  vaikų.