Šį sekmadienį visame krikščioniškame pasaulyje prasideda Adventas. Pasak Lekėčių šv. Kazimiero parapijos klebono Ričardo Kmito, per šį laikotarpį turėtume daugiau laiko skirti susikaupimui, apmąstymams, nes tik rami sąžinė ir taika su Dievu yra didžiausias žmogaus turtas ir laimė.

Pokalbį pradėjęs klebonas R. Kmitas pacitavo laišką, kuriame kalbama apie šv. Kalėdas – Kristaus gimimo šventę. Žmonės laikui bėgant vis sunkiau beatsimena šios šventės priežastį: „Žmonės atsimena tik tai, ką geria ir valgo, kokias dovanas gavo, o apie mane jau nebegalvoja niekas. Norėčiau, kad per šių metų Kalėdų šventes leistumėte man ateiti į jūsų gyvenimus. Norėčiau tikėtis, kad prisiminsite, jog prieš daugiau kaip 2000 metų aš atėjau į pasaulį, kad už jus atiduočiau savo gyvybę, o apie mane jau nebegalvoja niekas.“

Kunigas Ričardas sako, kad gruodis jau tapo dovanų pirkimo metas, susidarome pirkinių sąrašus iš anksto ir skubame, lekiame, o Jėzų pamirštame. Betgi šiuo laikotarpiu kiekvienas nors trumpam turėtume atidėti darbus ir įsigilinti, kas gyvenime yra svarbiausia – lėkimas ir keitimasis dovanomis ar žvelgimas į savo vidų. Būtent bažnyčia kiekvienais metais savo nariams suteikia galimybę pažvelgti į savo tikėjimą, nueitą kelią ir pereiti į naują etapą paskui save užvėrus duris į praeitį.

Adventas yra laukimo metas, nes laukiame gimstančio vienintelio pasaulio Išganytojo. Klebono Ričardo žodžiais, juk kiekviena motina, laukdama savojo kūdikio, džiaugiasi, taip ir mes viduje turėtume džiaugtis, laukti santūriai, o nenukrypti į kraštutinumus – didelius pasilinksminimus. Jei mes stengiamės pasilikti ramybėje, tai tikrai nereiškia, kad mums liūdna.

Pašnekovas dar priduria, kad Adventas yra maldos metas.

„Malda yra žmogaus kalba su Dievu, todėl joje lyg kokiame veidrodyje pamatome savo dvasios pilkumą ir Dievo būtinybę mūsų varganame gyvenime“, – sako kunigas R. Kmitas.

Advento metu turėtume padaryti daugiau gerų darbų. Kaip sako Šventasis Raštas: „Kraukime tuos turtus, kurių vagys neišvagia, nė kandys nesuėda.“

Anot pašnekovo, neturėtume ramiai švęsti Kalėdų šventę ir sėdėti prie gėrybėmis apkrauto stalo, jei mūsų broliai yra alkani.

„Opiausias klausimas visiems – pasninkas. Tik užduokim kiekvienas sau klausimą, kaip aš pasninkauju. Jei kaskart žiūriu į laikrodį ir laukiu vidurnakčio, kada baigsis penktadienis ir galėsiu dabar valgyti, tai koks tada mano pasninkas?.. Tiesa, pasninkas neturėtų būti laikomas dar viena „dieta“. Pasninkaujame ne tam, kad sublogtume, bet kad atsivertume gilesnei bendrystei su Dievu. Ir dar. Viską, ką darome, turim daryti iš širdies, o ne užsidėti tik pliusiuką. Pasninkas yra tuščias, jei nesuvalgytas maistas, nėra atiduodamas alkstantiems. Pasninkas ir šalpa yra glaudžiai tarpusavyje susiję, duoti išmaldą ir pasninkauti – tai lyg nuoroda į dvasinį gyvenimą“, – teigė klebonas Ričardas ir pridūrė, kad Advento metu reikėtų ir kaimynui dešinę ranką paduoti, ir nuoskaudą užmiršti.

Dar tik Advento pradžia, iki šv. Kalėdų keturios savaitės, klebonas dar kartą kviečia patikrinti dovanų sąrašą, ar Jėzus yra tame sąraše. Ir ką mes jam šiais metais padovanosime?

„Atverkime Jam savo širdis, pakvieskime Jį. Tegul Kristus užgimsta kiekvieno žmogaus širdyje“, – Kalėdų belaukiantiems linkėjo klebonas.

R. Kmitas Lekėčiuose kunigauja nuo liepos mėnesio, be Lekėčių, aptarnauja Kretkampio, Žemosios Panemunės parapijas. Prieš tai jis tarnavo Šilavoto ir Plutiškių (Prienų ir Marijampolės r.) parapijose. Anot klebono, kiekvienas persikraustymas į kitą parapiją nėra lengvas. Lekėčiuose klebonas džiaugiasi aktyvia parapijos pastoracine taryba, bažnyčios tarnais ir visais tikinčiaisiais, kurie jam padeda apsiprasti ir tęsti pradėtus čia dirbusių dvasininkų darbus bei siekti užsibrėžtų tikslų. Naujasis klebonas jau pradėjo klebonijos remonto darbus, planuoja apšviesti Lekėčių bažnyčią ir įrengti šildymą žiemos metu. Jo planuose ir Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios sutvarkymas.  Anot klebono, ši 1877 m. pastatyta bažnyčia gali tapti tikinčiųjų traukos objektu.