Kartais grožintis puoselėjama rajono miestų ir miestelių aplinka akis gali užkliūti už ne visai tvarkingų teritorijų, kuriose stūkso apgriuvę pastatai, želia krūmai, styro nepjauta žolė. Dar blogiau, kai tokios „puošmenos“ yra pačiame gyvenvietės centre. Savivaldybė šįmet vėl prašė seniūnų susisiekti su apleistų pastatų šeimininkais, paraginti juos susitvarkyti, antraip neliks kito pasirinkimo, kaip tik skirti jiems baudas. Panašu, kad seniūnai sulaukia daugiau pažadų nei konkrečių veiksmų.

Apleistų statinių galima pamatyti netgi vaikščiojant po Kudirkos Naumiesčio centrą, pavyzdžiui, Vytauto gatve patraukus lik Vytauto Didžiojo paminklo ar Širvintos tilto, tako. Čia, tarp Vytauto ir Vilties gatvių esančio skersgatvio kairėje pusėje, bado akis didžiulis sklypas, kuriame yra ir seni mediniai pastatai – viskas apleista, apgriuvę. Seniūnas sako, jog nežinia, kiek metų čia viskas taip stūkso, bet laimė, kad šiais metais kažkur Vilniuje surastas pats šeimininkas, su kuriuo pavyko pasikalbėti, aptarti situaciją.

„Mes jam patarėme, kad geriausias variantas būtų viską nugriauti, sutvarkyti ir parduoti objektą kaip sklypą. Jis žadėjo, kad tvarkysis, bet kaip dingo, taip dingo – kol kas jokių rezultatų nematyti“, – pasakojo E. Belevičius.

Seniūnas sako, jog šio apleisto sklypo kieme esantys statiniai seniūnijai išties kelia nerimą, nes yra prie pat gatvės, kur vaikšto žmonės. Taip pat pro juos eina ir elektros laido kabeliai, tad kyla grėsmė, jog kada nors nuo smarkaus vėjo gūsio čia kas nors sugrius ir pridarys didelių bėdų. Dėl šios priežasties seniūnija nepjauna ir didžiulių medžių, kurie bent jau šiek tiek apsaugotų elektros kabelius, jeigu ant jų griūtų seni pasvirę statiniai. Tiesa, langai užkalti medinėmis lentomis, kad bent jau nekiltų pagunda kam nors ateiti jų daužyti ar tiesiog padegti medinuką namą palikta nuorūka. Atvykęs savininkas prižadėjo seniūnui nusigriauti pastatus ir jam buvo suteikta visa informacija, kur turėtų kreiptis dėl derinimų (statiniai yra saugotinoje kultūros paveldo teritorijoje), tačiau kol kas jokių poslinkių nematyti. Todėl seniūnija perdavė apleisto sklypo savininko duomenis savivaldybei, o ši jau turi galimybę siųsti tokiam asmeniui įspėjimą, jo nepaisant, kitą kartą grėstų ir bauda.

Ta pati situacija ir su naumiestiečių vadinama pirtimi Kranto gatvėje. Seniūnai su šio turto savininke jau seniai kalba, kad ką nors reikėtų daryti. Pasak E. Belevičiaus, nors iš gatvės pusės langai užmūryti, kad niekas nepatektų į vidų, į teritoriją galima patekti nuo upės pusės, tad kyla grėsmė, jog krentančios pastatų nuolaužos gali ką nors sužeisti.

„Griūvančios sienos, perdanga įlūžusi. Yra piliečių, kuriems smagu aplankyti tokius objektus, o tada jau kyla grėsmė, kad atsitiks nelaimė. Deja, šeimininkė mato viską kitaip. Dėl šienavimo – ten jai viskas gražu, tinka ir bet kokia piktžolė yra vertinga. Tačiau pažadėjo bent jau stogą pataisyt ir užmūryt įėjimus, kad bent jau į vidų niekas nepatektų, bet du mėnesiai praėjo, o veiksmų jokių nesimato“, – skėsčioja rankomis vietos seniūnas.  

Pasak seniūno, deja, bet tokių griūvančių pastatų yra ne vienas – Tilto gatvėje apleista pusė namo, nors šis pastatas iš gatvės pusės dar labai gerai atrodo, ant jo užtemptas medžiaginis tentas. O kur dar buvusi ambulatorija, užtvankos statiniai, kur šiuo metu tik sudėti ženklai, kad niekas nelįstų, nes pavojinga, bei šiame mieste veikęs garsusis linų fabrikas, stūksantis it koks vaiduoklis.

Tokia pačia situacija, deja, gali „pasigirti“ ne vienas seniūnas. Kelerius metus su apleistų pastatų miestelio centre savininkais kovoja ir Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius. Šią vasarą apie du keliančius grėsmę statinius miestelio centre seniūnui teko perduoti informaciją ir savivaldybei. Savivaldybė turi teisę tokių pastatų šeimininkams nusiųsti privalomąjį nurodymą, kad šie bent jau užsandarintų langus ir duris, jog niekas nepakliūtų į vidų ir nekiltų reali grėsmė žmonių gyvybei. Tiesa, kaip paaiškėjo, Griškabūdžio centro tikrai nepuošiančios buvusio pašto patalpos jau turi naujus savininkus, tad tikėtina, kad pastatu netrukus bus pasirūpinta.

„Nuo vieno iš jų jau gali nugriūti plytos ant galvos, o Sodybų gatvės namas yra medinis, iš kiemo neužkaltas įėjimas, tad į vidų galima pakliūti, sukelti gaisrą ar pan. Aplink gyvena žmonės, todėl tai yra nesaugu“, – dėl dviejų pavojingiausių miestelio statinių būklės nerimauja seniūnas S. Naumavičius.

Tokių apleistų pastatų Griškabūdžio centre yra ir daugiau. Anot seniūno, laimei, kad bent jau miestelyje veikianti „Gyvenimo mokykla“ ir aktyvus jaunimas įgyvendindami projektus išdažė pačiame centre esančio pastato fasadą, taip pat atnaujino piešinius ant kito pastato, priklausančio klebonijai. Dar vienas mūrinis pastatas stovi ne pačiame miestelio centre, o atokiau, tačiau jo langai užkalti tad, kaip teigia seniūnas, jis daug bėdų kol kas nekelia.

Kiek yra išviso apleistų pastatų rajone, savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Mauza šiuo metu įvardinti negalėjo, nes seniūnams yra pavesta susiskaičiuoti, susisiekti su šeimininkais, o vėliau perduoti tikslesnę informaciją apie juos savivaldybei. Prieš šešerius metus rajone buvo priskaičiuotas 161 toks statinys, tačiau į šį skaičių įeina ne tik gyvenamieji namai, bet ir apleistos fermos, buvę kolūkių sandėliai ir kiti pastatai. Informacija gali būti jau pasenusi, tad savivaldybė, padedama seniūnų, nusprendė ją atnaujinti ir griežtai užsiimti surasti savininkus – pagal nustatytas tvarkas versti juos sutvarkyti savo turtą, o jeigu neina gražiuoju susitarti, tada skirti baudas.

Kaip sako specialistas V. Mauza, pavyzdžiui, minėtam pirties pastatui Kudirkos Naumiestyje jau yra paskirtas likvidatorius, tačiau ar pastatą bus galima nugriauti, neaišku, nes ta vieta priklauso saugotinai kultūros paveldo teritorijai... Anot specialisto, baudos už neprižiūrėtus pastatus savininkams nemenkos – pirmą kartą skiriamas įspėjimas, bet jeigu šeimininkas per tam tikrą laiką tinkamai nesureaguoja, gresia bauda nuo 200 eurų. Priklausomai nuo to, ar savininkas fizinis, ar juridinis asmuo, bauda gali būti ir dar didesnė. Pasak V. Mauzos, susiklosto dar sudėtingesnė situacija, kai artimieji nepriima palikimo ir nebėra šeimininko – tada turtas tampa kaip ir „niekieno“ ir tenka jį perduoti Turto bankui. Vėliau tik Turto bankas sprendžia, ką su tokiu palikimu daryti – gali jį perduoti ir savivaldybei, tačiau visa procedūra labai ilga ir sudėtinga, nes vyksta jau teisminiu keliu.