Siekiant išvengti beglobių gyvūnų skaičiaus augimo, kiekvienais metais atėjus pavasariui iki atšylant orams pradedama vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programa „Pagauk – sterilizuok – paleisk“. Jau trečius metus šiai programai lėšas skiria ir mūsų rajono savivaldybė. Tačiau į jas gali pretenduoti tik tos organizacijos, kurios yra įtrauktos į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių padalinių Gyvūnų globėjų sąrašus. Mūsų rajone tokia veikla iki šiol užsiėmė vieninteliai VšĮ „Letenėlių namai“.
Bešeimininkių kačių galima sutikti visur – daugiabučių kiemuose, rūsiuose ar po balkonais, sodų bendrijų teritorijose… Vieni jų gaili, šeria, globoja, kiti – veja ar net nuodija. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai, pradėjus šerti keletą beglobių kačių, po kurio laiko jų skaičius išauga, nes prie šėryklų susirenka ir šeimininkus turinčios, aplinkiniuose kiemuose gyvenančios murklės. Prasideda konfliktai tarp kaimynų.
Kovo pradžioje vykusiame seniūnų susirinkime apie tokią problemą kalbėjo Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius. Ne vieną tokią istoriją gali papasakoti ir kiti seniūnai. Griškabūdyje, seniūno teigimu, problema jau išspręsta, tačiau kačių populiacijai kontroliuoti kasmet vykdomos ir specialios programos, tokios kaip „Pagauk – sterilizuok – paleisk“.
Šakių rajono savivaldybė taip pat turi patvirtintą bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programos tvarkos aprašą, kurio vienas iš tikslų – ne tik užtikrinti humanišką benamių gyvūnų populiacijos suvaldymą, bet ir pasirūpinti jais paleidus į laisvę. Po sterilizacijos ar kastravimo katės turi būti paženklinamos tarptautiniu atpažinimo ženklu – trumpintu kairės ausies galiuku.
Kodėl pagautos ir sterilizuotos katės nelieka prieglaudoje? Atsakymas paprastas – laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja. Tačiau net jei prisitaikyti gebėtų, namų ieškančių gyvūnų skaičius kur kas didesnis nei juos suteikti pasiryžtančių žmonių. O kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai, jų medžioklės plotai, o svarbiausia – čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų populiaciją.
Kaip informavo savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasita Staugaitienė, šiemet bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programos įgyvendinimui rajono savivaldybė nusprendė palikti tą pačią, kaip ir praėjusiais metais, sumą – 4 tūkst. eurų. Paraiškas gyvūnų globos organizacijos kviečiamos teikti iki balandžio 22 d. imtinai, tad kol sulauks finansavimo, jas vykdyti galės pradėti greičiausiai tik nuo gegužės mėnesio.
Pasak kartu su rajono savivaldybe benamių gyvūnų populiacijos suvaldymo programą dvejus metus vykdžiusios VšĮ „Letenėlių namai“ vadovės Mėjos Nutautaitės, pradėti tokiu metu sterilizuoti kates yra labai pavėluota, nes realiai jų organizacija didesnėmis apsukomis tai pradėjo daryti nuo vasario mėnesio, nes šiuo metu katės jau veda kačiukus.
2022 m. šiai programai savivaldybė skyrė 2,5 tūkst. eurų, už kuriuos buvo sutvarkyta ir atgal į laisvę paleista 117 kačių ir katinukų. Praėjusiais metais kačių populiacijos mažinimo programai įgyvendinti iš savivaldybės gyvūnų globos organizacija gavo 4 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus buvo ne tik sterilizuota ir kastruota, bet kartu ir vakcinuota 160 benamių gyvūnų.
„Mūsų rajone yra labai didelis ligų protrūkis. Pats pavojingiausias yra maras, kuris tiesiog nušienauja gyvūnus. Mano požiūris yra toks – kam sterilizuoti katę, jei ji po savaitės ar dviejų gali neskiepyta numirt nuo maro. Manau, tai yra pinigų išmetimas. O gavusios nors vieną skiepą katės jau turi apsaugą. Net jei susirgtų, tai išgyventų“, – atviravo VšĮ „Letenėlių namai“ vadovė, pabrėždama, kad kai kurių beglobių gyvūnų neužtenka tik sterilizuoti ar kastruoti, nes jeigu jie turi daugiau problemų, tenka ir gydyti.
Mindaugas iš Zapyškio:
