Pasak J.Arštikaitienės, visame pasaulyje modernios mokyklos emocinio intelekto lavinimą jau seniai yra įtraukusios į savo mokymo programas ir džiaugiasi gautais rezultatais. Kai kurie Lietuvos pedagogai taip pat jau spėjo įsitikinti, kad gebėjimas savo emocijas panaudoti efektyviai ir produktyviai, yra viso mūsų elgesio pagrindas. Išgyvenimai, prisiminimai, nuostatos, įsitikinimai, vertybės ir jausmai, yra vienoks ar kitoks savęs bei kitų žmonių suvokimo pagrindas.
Emocinio intelekto lavinimo įtraukimas į mokymo programas būtų visapusiška nauda tiek moksleiviams, tiek ir jų mokytojams. „Kuo anksčiau vaikai pradės mokytis emocinio intelekto pagrindų, tuo laimingesnis bus jų gyvenimas, nes jie suvoks, kaip sukurti teigiamą požiūrį į save ir kitus, išmoks valdyti savo emocijas, įveikti stresą, susikurti teigiamą mąstyseną ir pasimokyti iš visų - tiek teigiamų, tiek ir neigiamų patirčių. Tai jiems leistų labiau pasitikėti savimi, išmokytų bendrauti ir patiems spręsti iškilusius konfliktus“, - kalbėjo J.Arštikaitienė.
S. Nylo nuomone, šiandien per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo vystymui ir per mažai emociniam intelektui, kurį ir reikėtų lavinti labiausiai. Nes būtent pasąmonė yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ji mūsų gyvenimui turi daug daugiau įtakos nei racionalioji mūsų smegenų dalis.
„Kadangi S.Nylas akcentavo, kad visa gauta informacija reikia dalytis su kitais žmonėmis (jo mokymų suorganizuoti rajonuose neįmanoma, nes viena valanda kainuoja 12 tūkst. litų) aš įsipareigojau pati savo krašto mokytojus supažindinti su emociniu intelektu ir jo lavinimo būdais“, - teigė J.Arštikaitienė. Pirmuosius banduomuosius mokymus ji ketina surengti siauram žmonių ratui jau kitų metų sausio mėnesį. Vėliau planuoja organizuoti seminarus visiems rajono mokytojams, norintiems sužinoti, kaip valdyti savo emocijas ir to išmokyti savo mokinius. Ne veltui sakoma, kad pradėti keistis turime nuo savęs. Keisis mokytojas – keisis ir mokiniai.