Nuotr. Pakorbūdžių kaime užsidegus ražienoms, ugniagesiams padėti nedelsdami atvažiavo smulkių ūkių darbininkai, kurie aparė gaisravietę, kad liepsna nepasiglemžtų čia pat esančio avižų lauko ir sodybos.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Praėjusį ketvirtadienį rajono žemdirbiams teko grumtis su ugnimi. Užsidegė Šakių seniūnijos Pakorbūdžių kaime esančios ūkininko ražienos ir bendrovei priklausančios siloso tranšėjos (Gelgaudiškio sen. Pajotijų k.). Abu gaisrai užgesinti nedelsiant, tačiau jų gesinimo aplinkybės visuomenėje sukėlė diskusijas dėl šiek tiek primirštos savanorių ugniagesių gelbėtojų veiklos.
Į gaisro židinį Pakorbūdžių kaime atvyko Lukšių ir Sintautų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų budėtojai. Gaisras vėjuotą vasaros dieną lauko ražienomis, kuriose daug smulkintų šiaudų, plito žaibiškai. Kilo reali grėsmė, kad jis netrukus pasieks dar nepjautą dviejų hektarų avižų plotą, šiaudų rulonus ir greta esančią sodybą. Į įvykio vietą savo iniciatyva atvykęs Sintautų seniūnijos seniūnas Kęstutis Birbilas paprašė ugniagesio, gesinusio gaisrą nuo jo židinio, pervažiuoti į kitą pusę ir taip užkirsti kelią ugniai plisti. Ugniagesiams padėti nedelsdami atvažiavo ir du smulkių ūkių darbininkai, kurie aparė gaisravietę, kad liepsna nepasiektų kitų objektų.
Gaisravietėje buvusiems žmonėms kilo logiškas klausimas: kodėl į įvykį atvyksta tik po vieną ugniagesį, kuris turi ir pats gesinti ugnį, ir pavairuoti automobilį, kaip atsitiko Pakorbūdžių kaime? Ir ką veikia taip išgirtieji savanoriai, kad tokiais atvejais, kai padaliniuose lieka po vieną budėtoją, neatskuba jiems į pagalbą?
Pajotijų kaime siloso tranšėjoje kilusį gaisrą pastebėjo netoliese dirbęs žmogus, kuris yra tos seniūnijos ugniagesys savanoris. Jis pats savo automobiliu atvyko į įvykio vietą ir koordinavo gaisro gesinimą, kol atvyko Gelgaudiškio ir Šakių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų automobiliai. Gelgaudiškio savanoris ugniagesys atvyko su ugniagesio kostiumu. Tada iš gaisrą stebėjusių smalsuolių minios irgi pasigirdo komentarų: „Tai ugniagesys – nei mašinos su vandeniu, nei specialių priemonių. Tokie tie mūsų savanoriai.“
Kaip aiškino Valstybinės priešgaisrinės priežiūros Šakių poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas, abu gaisrus galėjo sukelti žiežirbos nuo laukuose ir tranšėjoje dirbusių traktorių išmetamųjų vamzdžių. Bendrovės tranšėjoje kaip tik buvo stumdomi smulkinti šiaudai, o Pakorbūdžių kaimo laukuose prieš tai buvo vežami šiaudų rulonai. Abu atvejai privertė iš naujo pasidomėti, kaip iš tiesų rajone vyksta prieš porą metų įkurtos ir VšĮ „Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos“ koordinuojama savanorių ugniagesių gelbėtojų veikla, ar ji apskritai tinkama.
Dar 2015 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas užsibrėžė tikslą, kad šalies savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandose sumažėtų dirbančių ugniagesių, o gaisrams gesinti būtų pasitelkiami savanoriai.
Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Gintautas Vedegys sako, kad šiuo metu rajone turime 53 savanorius, tarp kurių yra ir tie patys seniūnijų padaliniuose dirbantys ugniagesiai gelbėtojai, laisvu nuo tarnybos metu teikiantys savanorišką pagalbą. Iš 53 savanorių rajone yra tik 7 iniciatyvūs ugniagesiai savanoriai, kurie nėra priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. Taip pat rajone yra keturi savanoriai, kurie darbiniais santykiais nėra susiję su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir su savivaldybės gelbėjimo tarnybos padaliniais.
Savanoriai prie ugniagesių gelbėtojų prisijungia tik jiems patogiu laiku. Tai reiškia, kad savanoriai užsiregistruoja Bendrame pagalbos centro skyriuje, jog jie tą dieną galėtų atlikti savanorišką veiklą ir reikalui esant atvyktų į pagalbą ugniagesiams. Taip pat rajone nusistovėjusi praktika, kai Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, esant būtinybei, savo iniciatyva iškviečia savanorius, kad padėtų gesinti ar atliktų kitus darbus. Tačiau, anot viršininko, vien tik savanoriais priešgaisrinė tarnyba rajone pasikliauti negalėtų, nes jie dirba tik tada, kai nori, o tai gali būti ne kiekvieną dieną.
Tad nuo praėjusių metų, kai pasikeitė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybė, vėl pamažu grįžtama prie to, kad seniūnijų padaliniuose būtų įdarbintas reikiamas kiekis etatinių darbuotojų. Kol rajone savanorystė sunkiai, bet skinasi kelią, tarnyboje gavus pilną finansavimą norima prieiti prie modelio – du ugniagesiai ir du savanoriai. Kaip aiškina G. Vedegys, Šakių rajone po truputį yra įdarbinami etatiniai darbuotojai ir grįžtama prie senosios tvarkos, nepasikliaujant vien savanoriais. Pernai metais Lekėčių ir Sudargo seniūnijose neatsirado nė vieno žmogaus, panorusio tapti savanoriu ugniagesiu. Tačiau iki metų galo Lukšių ir Gelgaudiškio seniūnijose ketinama įdarbinti dar po vieną etatinį ugniagesį gelbėtoją. G. Vedegys teigė, kad mūsų rajone yra pakankamai apmokytų ir reikalavimus atitinkančių asmenų, kurie galėtų tuojau pat pradėti darbą savivaldybės priešgaisrinėse komandose, tačiau jiems įdarbinti trūksta lėšų. Sulaukus tinkamo finansavimo iš departamento šis procesas po truputį vyksta, tačiau ne taip sparčiai, kaip galbūt norėtųsi. Kalbant apie savanorius, pasak viršininko, Lietuvoje ši praktika dar nėra populiari, o žmonių požiūris į savanorystę apskritai skeptiškas.
„Kaip rodo mūsų šalies praktika, daugelis darbdavių visiškai nesutiktų su faktu, kad darbuotojas metęs darbus lėktų gesinti gaisrų. Vakarų Europos valstybėse į savanorystę žiūrima visai kitaip – tai prioritetinė veikla, o be to, ir daugiau finansuojama“,– aiškina G. Vedegys.
Pernai atlikta šalies gyventojų apklausa taip pat rodo, kad tik 8 proc. respondentų sutiktų dalyvauti savanoriškoje veikloje rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu.
Rimas iš Gelgaudiškio:
