Violeta SEREDŽIUVIENĖ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus vyresniajai specialistei Violetai Variakojienei balandžio 1–oji buvo paskutinė darbo diena įstaigoje, kurioje teko išdirbti beveik 45-erius metus. Ne, tai ne balandžio pirmosios pokštas. Šakių rajono policijos komisariato darbuotojai, kolegos ir bičiuliai su ašaromis akyse linkėjo Violetai sėkmės, dėkojo jai už „motinišką“ supratimą ir geranoriškumą.
Nuotr. Šakių rajono policijos komisariato viršininkas M. Akelaitis apgailestavo, kad tenka atsisveikinti su didelę patirtį turinčia, su kiekvienu kolega nuoširdžiai bendravusia darbuotoja.
„Kaip tik vakar, kovo 31-ąją, man sukako 65-eri metai. Kaip statutinė pareigūnė policijoje aš išdirbau 26 –erius metus, o dabar beveik du dešimtmečiai esu valstybės tarnautoja. Atėjo lemtingas laikas, kai reikia palikti darbo vietą. Pagal galiojančius įstatymus, įstaigos vadovas vieneriems metams darbo sutartį dar galėjo pratęsti, tačiau vakar sužinojau, kad sutartis nebus pratęsta“, - pasakojo V.Variakojienė, kurios kabinetas pražydo kolegų dovanotais gėlių žiedais.
Nuo 2008 metų, kai Šakių rajono policijos komisariatas tapo Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato padaliniu, kai kurios funkcijos iš rajono buvo perduotos apskričiai. Šakiuose laikinai buvo palikta Personalo skyriaus darbuotojo nuotolinė darbo vieta, kuri nuo šiol bus panaikinta.
„Tai darbuotoja, su kuria visą laiką buvo lengva dirbti, lengvai rasdavome visus sprendimus. Gaila, kad tenka pasakyti „dėkui už gerą darbą“,- sakė tiesioginis V. Variakojienės viršininkas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus vadovas Giedrius Kalinauskas, įteikdamas savo pavaldinei puokštę gėlių ir atminimo dovaną. Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis, kalbėdamas savo ir viso kolektyvo vardu, taip pat apgailestavo, kad tenka atsisveikinti su didelę patirtį turinčia, su kiekvienu kolega nuoširdžiai bendravusia darbuotoja.
„Aš Jus visus labai gerbiu ir myliu, nes man Jūs visi esate tarsi vaikai. Visą laiką buvau vyriausia kolektyvo darbuotoja. Prisimenu, į darbą priėmiau savo vaikų amžiaus darbuotojus ir net spėjau išleisti juos į pensiją. Kartu teko dirbti ir su kolegomis, kurie buvo mano anūkų amžiaus. Vadinasi , man jau tikrai laikas eiti į pensiją...“,- kalbėjo puikų humoro jausmą turinti Violeta. Savo kolegoms ji linkėjo sulaukti tokio laikmečio, kai sunkus, pavojingas ir atsakingas policijos pareigūno darbas bus tinkamai įvertinamas. „Noriu tikėti, kad sulauksime, kai pagaliau pareigūnams bus mokamos orios pensijos, kai valstybė galvos ne tik apie tai, kaip įsteigti kokius nors naujus atminimo ženklelius, bet ir apie realią paramą ir padėką pareigūnams“. Ilgametė rajono teisėsaugos sistemos pareigūnė neatsitiktinai atviravo apie aktualias problemas. Ji priklauso Lietuvos policijos veteranų asociacijai, vienijančiai buvusius pareigūnus, kurie siekia spręsti socialinio teisingumo klausimus, ginti buvusių pareigūnų interesus.
Nors paskutinė darbo diena buvo kupina jaudulio ir nerimo, Violeta sutiko apie nelengvą pareigūnų kasdienybę savo mintimis pasidalinti ir su žurnalistais. „Man, kaip statutinei darbuotojai, ilgą laiką teko dirbti Nepilnamečių reikalų inspekcijoje, bendrauti su nepilnamečiais, asocialiomis šeimomis. Malonu, kai ir dabar iš gatvėje sutiktų savo buvusių jau žilstelėjusių globotinių tenka išgirsti „Ačiū, inspektore“,“- pasakojo pašnekovė. Pasak jos, nuo Lietuvos nepriklausomybės Policijos statutas keitėsi jau tris kartus. Violetai teko išgyventi ne vieną reformą ir reorganizaciją. „1990 metais buvo išleistas naujas Policijos įstatymas, tačiau dar kurį laiką vaikščiojome su milicijos uniformomis. Kai 1991 metų sausio 13- ąją vykome į Vilnių, persisiuvome tik naujas sagas su Vyčiu“,- prisiminė tarnybos metus Violeta. Ji apgailestavo, kad anksčiau vykusių reorganizacijų metu dėl įvairių priežasčių nemažai puikių pareigūnų buvo tiesiog priversti išeiti iš darbo.
Kodėl gi šiandien policijoje nuolat trūksta darbuotojų? Personalo skyriuje ilgus metus dirbusi V.Variakojienė atvirai kalba: „Iš tiesų, tai labai rimta problema. Ateina 10 ar 15 jaunuolių, norinčių tapti pareigūnais. Pirmiausiai jie turi pasitikrinti sveikatą. Deja, tuomet ir atsijojama didžioji dalis policijoje norinčiųjų dirbti žmonių. Jei į sveikatos patikrinimą buvo pasiųsta 30, tai visus itin aukštus reikalavimus atitiks tik 15 kandidatų. Dažniausiai „išbrokuojami“ vaikinai. Laimė, kad pastaraisiais metais vis daugiau į policiją ateina dirbti merginų. Sakyčiau, kaip Romą išgelbėjo žąsys, taip moterys išgelbės Lietuvos policiją“,- sakė V.Variakojienė. Anot jos, ši profesija nevilioja jaunų žmonių, nes darbas yra pavojingas, reikalavimai aukšti, o atlygis už jį yra labai menkas. Pašnekovės manymu, policijos pareigūnais dirbti gali tie žmonės, kurie pasiruošę visuomenės saugumo labui tarnauti tiesiog iš idėjos.
Paklausta, kaip įsivaizduoja rytojų, kai save jau vadins pensininke, Violeta nusišypso: „Manau, įsivaizduosiu, kad man dar tik atostogos...“. Iš tiesų energingai ir visuomeninėje bei kultūrinėje veikloje aktyviai dalyvaujančiai moteriai nuobodžiauti neteks. Ji žada dar aktyviau dalyvauti Lietuvos policijos veteranų asociacijos veikloje. Be to, Violeta kartu su vyru Romualdu yra ilgamečiai liaudies šokių kolektyvo „Vijūras“ nariai, tad jų laukia dar daug malonių išvykų ir koncertų su šiuo kolektyvu. Beje, šiemet „Vijūro“ šokėjai dalyvaus respublikinėje Dainų ir šokių šventėje. Violeta su šeima ypač mėgsta keliones, teatro meną, tad daugiau laiko ketina skirti šiems pomėgiams. Pašnekovė neslepia, kad jos užtarnautu poilsiu ypač džiaugiasi šeima,- pagaliau liks daugiau laiko aplankyti sostinėje gyvenančius dukrą ir sūnų, pasidžiaugti dviem anūkais. „Manau, nereikia galvoti, kad išėjus iš darbo, baigiasi gyvenimas. Svarbu turėti sveikatos ir rasti širdžiai mielų užsiėmimų“,- kalbėjo optimistinio požiūrio į gyvenimą nestokojanti Violeta Variakojienė.
Ona iš Patamošupių:
