Gegužės 23 dieną Grinaičių žemės ūkio bendrovėje VšĮ Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras organizavo Lauko dieną „Inovatyvių kompleksinių priemonių taikymas naujagimių veršelių sveikatingumui užtikrinti“. Jos metu buvo aiškinamasi, kodėl kai kuriuose gyvulininkystės ūkiuose per metus netenkama iki 30 – 40 proc. veršelių, patariama kaip sumažinti šiuos nuostolius.

 

 

Karvių veisimu susirūpinta tada, kai Lietuvoje buvo pastebėtas spartus karvių skaičiaus mažėjimas. Statistiniai duomenys rodo, kad per 2004 – 2013 metų laikotarpį sumažėjo apie 160 tūkst. karvių. Viena iš priežasčių – ūkininkams nepavyksta užsiauginti reikiamo skaičiaus sveikų, produktyvių telyčių bandų papildymui, jų vos pakanka išlaikyti esamą gyvulių skaičių, nes daug naujagimių veršelių suserga ir nugaišta jau pirmomis gyvenimo dienomis, o persirgę įvairiomis ligomis, nepriauga pakankamai priesvorių, dažnai tampa infekcijos sukėlėjų nešiotojais ir platintojais.

LSMU Veterinarijos akademijos Neužkrečiamųjų ligų katedros profesorius Vitolis Žilaitis, kurio darbo sritis - karvių reprodukcija ir embriono transplantacija, kalbėjo apie senųjų Lietuvos tradicijų atgaivinimą, apie veršelių pradėjimą transplantacijos būdu, kuris jau efektyviai vykdomas ne tik užsienyje, bet ir pas mus. „Tai brangesnis, tačiau itin produktyvus  karvių veisimo būdas, leidžiantis per metus iš karvės gauti ne po vieną, o po du, tris, keturis, penkis veršelius, - pasakojo V.Žilaitis. – Jis naudojamas tik tuose ūkiuose, kurie gali sau leisti investuoti į plėtrą. Ne kiekvienas ūkis gali sau leisti auginti veršelį, kurio savikaina nuo 700 iki 1000 litų. Tai ne tiek bandos gerinimo būdas, kiek veislinių gyvulių platinimas. Tokį veisimo būdą galima atlikti ne su visomis, o tik su itin vertingomis rinktinėmis karvėmis, kuriose užgimę embrionai vėliau perkeliami kitoms, galinčioms juos išnešioti karvėms.“

Profesoriaus teigimu, galėtume tokių embrionų nusipirkti ir Vakaruose – problemų nebūtų, tačiau nežinia, kiek jis būtų gyvybingas, o kainuotų jau ne 1000 litų, bet tiek pat eurų. „Kodėl negalėtų tuo užsiimti mūsų šalies bendrovės, - kaip alternatyvą siūlė V.Žilaitis. – Juo labiau, kad Lietuvoje užaugintų embrionų prigijimas – 50 proc. Efektyvumas toks pat, kaip ir sėklinant. Visada pralošiame parduodami žaliavą, o ne produkciją.“

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinikos veterinarijos gydytojas ordinatorius dr.Danielius Starevičius susirinkusiuosius supažindino su karvių ir veršelių susilpnėjusio imuniteto priežastimis ir patarė, kokiais būdais jį galima sustiprinti. „Daugelis Lietuvos ūkių susiduria su problemomis auginant veršelius, tačiau tik nedaugeliui pavyksta įvesti sistemą, kuri padėtų likviduoti ir kontroliuoti veršelių sveikatingumą. Gimę veršeliai neturi imuniteto, todėl visuose šalies ūkiuose ypač žiemos periodu išgaišta apie 10 tūkst. veršelių. Jei vienas įvertinamas apie 300 litų, tai paskaičiuokite, kokius ekonominius nuostolius patiria bendrovės“, - teigė D.Starevičius.

Lauko dienos metu lektoriai kalbėjo apie artėjančius veršiuko atsivedimo požymius, veršiavimąsi ir pagalbą normalaus atsivedimo metu bei pirmųjų krekenų, su kuriomis naujagimis veršelis gauna antikūnų, sugirdymo svarbą. Toliau kalbant apie veršelių priežiūrą buvo akcentuojami jų girdymo ypatumai, pabrėžiama imunoglobulinų nustatymo svarba, veršelių viduriavimų profilaktika ir gydymas.

Tikėtina, jog šio projekto įgyvendinimas turės poveikį veršelių sveikatingumo gerinimui, ekonominių nuostolių mažinimui, siekiant vienintelės naudos – sveikų ir produktyvių telyčaičių užauginimo.