Lengviau nuspėti orus, negu prognozuoti pieno supirkimo kainas

morkuneVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Praėjusių metų pabaigoje šalies pieno gamintojams, itin skaudžiai pajutusiems Rusijos embargo pasekmes, pagal specialiosios paramos schemą už pieną buvo išmokėta daugiau kaip 15 mln. litų,  papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2014 -uosius metus sulaukė beveik 40 tūkst.  pieno gamintojų,- jiems išdalinta beveik 62 mln. litų.
 
Nuotr.  „Panaikinus pieno supirkimo kvotas, situacija pasikeis iš esmės, nes pieno gamyba ir pardavimas  nebus ribojama. Jeigu susidarys pieno perteklius,  pieno supirkimo kainos ir vėl kris.“,-teigė E. Morkūnė.
 
Nepaisant Lietuvos Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos bei Europos Komisijos rodomų pastangų, situacija šalies pieno sektoriuje išlieka itin sudėtinga. Jau pasigirdo nuogąstavimų, kad nuo šių naujųjų 2015 metų sausio ir vėl numatomas pieno supirkimo kainos mažinimas 3–5 proc., kai kurie pieno perdirbėjai žaliavinio pieno supirkimo kainas gali sumažinti  net iki 15 proc. Tokia situacija nerimą kelia tiek pieno gamintojams, tiek ir šalies Vyriausybei. Pieno perdirbėjai paraginti būti solidaresniais ir  nemažinti supirkimo kainų. Visgi, net po ilgų derybų su žemės ūkio  ministre Virginija Baltraitiene ir Premjeru Algirdu Butkevičiumi didžiausių šalies pieno perdirbimo įmonių vadovai niekam nieko konkretaus nepažadėjo.

Pasiteiravome, ką apie susidariusią sudėtingą situaciją pieno sektoriuje mano Šakių rajono pieno gamintojai?
 
Supirkimo kaina žemesnė už savikainą

„Iš tikrųjų mums, pieno gamintojams, dabar yra itin sunki situacija. Prasidėjus Rusijos embargui,  už parduodamą pieną pradėjome gauti mažesnę kainą nei yra jo savikaina. Tokia situacija buvo ne tik praėjusiais metais, bet, akivaizdu, tęsis ir šiais naujais metais. Esant tokioms itin žemoms pieno supirkimo kainoms, bus tikrai neįmanoma padengti pieno gamybos kaštų“,- sakė kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovė Eglė Morkūnė. Prieš šešerius metus įregistruotas žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviškas ūkis” šiuo metu vienija septynis stambius Zanavykijos ir Suvalkijos krašto pieno ūkius. Per dieną kooperatyvo nariai perdirbėjams  parduoda apie 80 tonų pieno (bendrą galvijų bandą sudaro apie 3,5 tūkst. melžiamų karvių). Kooperatyvui priklauso Kubilių, Plokščių, Grinaičių, Vazniškių žemės ūkio bendrovės, UAB „Noragra“, ūkininko Sigito Stanaičio ūkis. Kooperatyvo direktorė E. Morkūnė neslėpė, kad stambiems ūkiams kol kas pavyksta išgyventi iš turimų rezervų, tačiau ilgainiui ir jie išseks, tad būtinos esminės permainos į geresnę pusę. „Žinoma, labai daug kas priklauso nuo pasaulinės rinkos, nuo žaliavinio pieno kainų biržose. Šiuo metu mūsų kooperatyvas didesnę dalį pieno išveža parduoti į Lenkiją, kur gauname šiek tiek didesnę kainą, nei siūloma Lietuvoje. Kaip bus ateityje, dar sunku spėlioti. Optimistiškų prognozių apie situacijos pieno sektoriuje gerėjimą ir pieno supirkimo kainų kilimą neteko girdėti“,- sakė pieno gamintojų kooperatatyvo „Lietuviškas ūkis“ vadovė E. Morkūnė. Anot jos, pieno rinka labai jautri,- jei tik sumažėja pieno ir pieno produktų poreikis Europos Sąjungos šalių ar pasaulio rinkose, pieno supirkimo kaina kaip mat krenta ir Lietuvoje.
 
Projektų neruoš

Girėnų kaimo ūkininkas Ramūnas Kaunas šiuo metu modernizuotose fermose augina   daugiau kaip 130 karvių. Ūkininkas neslepia, kad kritus pieno supirkimo kainoms, teko iš naujo persvarstyti savo pieno ūkio perspektyvas. „Šiuo metu iš pieno ūkio patiriamus nuostolius dengiame pajamomis, gautomis už parduotus grūdus. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pieno supirkimo kaina krito beveik 35 procentais. Kadangi investicijos jau padarytos bent metams į priekį, turime pasiruošę pakankamai pašarų gyvuliams šerti, kokių nors rimtesnių sprendimų kol kas nežadame daryti. Na, o vėliau matysime. Žinoma, jau dabar aišku, kad planuotų naujų investicijų tikrai atsisakysime. Buvome numatę rašyti naują projektą. Kadangi situacija pieno sektoriuje labai nestabili, tikrai nesinori dar penkeriems metams prisiimti tam tikrų įsipareigojimų. Neaišku, kas per penkerius metus gali atsitikti,- juk vos per pusmetį jau įvyko tiek neigiamų pokyčių. Be to, buvo kalbėta, jog didesnė parama bus skirta gyvulininkystei, pieno ūkiams remti, tačiau žadėtos paramos taip ir nepajutome“,- apie pienininkystės ūkio problemas kalbėjo ūkininkas R. Kaunas. Jei per artimiausius metus situacija nepagerės, ūkininkas rimtai svarstys, ar nereikėtų pieno ūkio apskritai atsisakyti. „Lengviausia būtų pasirinkti vieną ūkio šaką,- augalininkystę. Nors ir čia yra tam tikros rizikos, tačiau yra ir nemažai privalumų,- tuomet ūkyje reikia mažiau ir darbuotojų, ir technikos. Rudenį užbaigi darbus ir užrakini duris. Turint pieno ūkį, įtemptas darbas tęsiasi visus metus“,- apie ūkininkavimo ypatumus svarstė R. Kaunas.
 
Stumia į neviltį

Nuo  2015 metų balandžio mėnesio visoje Europos Sąjungoje naikinamos pieno supirkimo kvotos. Kaip ši naujoji tvarka gali atsiliepti mūsų šalies pieno gamintojams? „Tos valstybės, kurios anksčiau turėjo virškvotinio pieno, sulaukdavo baudų, tad stengėsi kvotų neviršyti. Dabar gi situacija pasikeis iš esmės, nes pieno gamyba ir pardavimas kvotomis nebus ribojama. Jeigu susidarys pieno perteklius,  pieno supirkimo kainos ir vėl kris“,- mano kooperatyvo  direktorė E. Morkūnė.  Lietuvos pieno perdirbėjai aktyviai žvalgosi po pasaulio rinkas, - vykdo derybas su Izraelio, Saudo Arabijos, Kinijos ir kitų pasaulio šalių verslininkais. Nemažai pieno perdirbimo įmonių produkcijos jau iškeliauja į Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių rinkas. Deja, net atpigus kurui ir drastiškai sumažinus pieno supirkimo kainas, pieno produktai mūsų prekybos centruose  ir toliau nepinga. Žinia, kad perdirbėjai ketina dar kartą nurėžti pieno supirkimo kainas ( pigesnę žaliavą jie atsiveža iš Latvijos ir Estijos), žemdirbius privertė rimtai susimąstyti, - vadinasi, nėra jokių garantijų, kad  artimiausiu metu didės žaliavinio pieno supirkimo kainos. O tai reiškia, kad pieno ūkiai, ypač smulkieji, greitai gali atsidurti ant bankroto ribos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.