UAB „Šakių vandenys“ atstovai, susitikę su rajono savivaldybės vadovais, aptarė, kokių priemonių imtis, kad rajono gyventojai aktyviau jungtųsi prie centralizuotų nuotekų ir vandentiekio tinklų. Prieita prie išvados, kad piktybiškai nesijungiantys gyventojai bus baudžiami.

Nenoras jungtis

Per pastaruosius trejus metus UAB „Šakių vandenys“, vykdydama net tris Europos Sąjungos (ES) projektus, nutiesė naujus nuotekų tinklus. Vartotojų prisijungimas prie už ES paramos lėšas nutiestų centralizuotų tinklų –viena iš esminių projekto finansavimo sąlygų. Deja, įgyvendintų projektų rodikliai nedžiugina – gyventojai vangiai jungiasi prie nuotekų tinklų. Aplinkos projektų valdymo agentūra įmonei už sąlygų nevykdymą gali taikyti sankcijas.

Susitikime dalyvavęs bendrovės vadovas Kęstutis Vilkauskas patikino, kad praeitais metais gyventojų prisijungimo prie tinklų klausimui buvo skirtas ypač didelis dėmesys. Anot vadovo, bendrovė 2016 m. per rajoninius laikraščius ragino gyventojus, kurių gatvėse vykdant projektus buvo nutiesti nuotekų ar vandentiekio tinklai, prisijungti prie šių tinklų. Apie būtinybę jungtis prie centralizuotų tinklų buvo nuolat skelbiama ir bendrovės interneto svetainėje bei seniūnijų informaciniuose stenduose. Pas gyventojus lankėsi bendrovės darbuotojai, kurie aiškino apie prisijungimo naudą bei būtinybę, ragino tai padaryti kuo greičiau, perspėjo apie galimas sankcijas dėl netinkamo nuotekų tvarkymo.

„Savivaldybei pateikėme neprisijungusių sąrašą – 341 gyventoją, jie galėtų ir turėtų tapti mūsų įmonės paslaugų vartotojais. Gyventojams Ūkio skyrius išsiuntė 253 raginimus prisijungti prie naujai nutiestų nuotekų tinklų. Iš jų 29 raginimai grįžo atgal, nes nerastas adresatas. 139 gyventojai net nereagavo ir jokio atsakymo iš jų nesulaukėme. Septyni paaiškino, kad neturi lėšų. Tiesa, 48 tapo įmonės paslaugų vartotojais, septyni pažadėjo prisijungti“, – tokius skaičius pateikė bendrovės projektų vadovas Rimantas Vensas ir pridūrė, kad neaišku, dėl kokių priežasčių 88 gyventojams raginimai nebuvo išsiųsti.

„Šakių vandenys“ įvardija ir priežastis, kodėl tiek mažai vartotojų: nemažai gyventojų išvykę, niekas negyvena ar gyvena laikinai ir kt. Beje, rajono gyventojai nurodo ir savo priežastis, viena iš jų – neturi lėšų įvadui. Tokiems gyventojams „Šakių vandenys“ yra pasirengę padėti – sudaryti sutartis, pagal kurias jie per tam tikrą laiką galės įmonei išsimokėti prisijungimo prie tinklų išlaidas.

Baudžia tik aplinkosaugininkai

Kaip gyventojai tvarkosi nuotekas, nuolat tikrina aplinkosaugininkai. Tiesa, jie baudžia ne už tai, kad žmonės nesijungia prie tinklų, o už tai, kad nuotekomis teršia gamtą. Praeitais metais tokių patikrinimų metu buvo nubausti 22 gyventojai. Kad didžiausią efektą duoda tokie patikrinimai, kai į pagalbą pasitelkiamas aplinkos apsaugos inspektorius, pripažįsta ir „Šakių vandenų“ vadovas K. Vilkauskas. Po tokių apsilankymų praeitais metais papildomai prie nuotekų tinklų prisijungė apie 30 naujų vartotojų. Iki šiol  nei rajono savivaldybė, nei „Šakių vandenys“ nėra nubaudę gyventojų dėl neprisijungimo prie nuotekų tinklų.

Susitikimo dalyviai pripažino, kad dauguma neprisijungusių gyventojų gyvena socialiniuose būstuose, ypač Kudirkos Naumiestyje, tad čia gyvenančių gyventojų prisijungimo prie tinklų klausimą turėtų spręsti savivaldybė.

Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis siūlė šį klausimą apsvarstyti su seniūnais. Jo nuomone, „su popieriais rezultato nepasieksi“ – reikia eiti su seniūnais pas kiekvieną gyventoją ir bendrauti. Reaguodamas į tokį vedėjo pasiūlymą R. Vensas sakė, kad gyventojai net raštiškai pasižada prisijungti, šitas darbas 2–3 metai yra daromas, o rezultatai vos apčiuopiami. Pasak K. Vilkausko, seniūnai „būti tuo botagu“ taip pat nenori.

„Užtenka šnekų. Jau turime nežaisti, gyventojai gavo raginimus, praėjo 12 mėnesių, jeigu neprisijungė, turime bausti. Manau, kad kitaip nieko nepasieksime“, – kalbėjo R. Vensas.

Susitikimo metu svarstyta, kas turėtų bausti (surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą) gyventojus, vengiančius prisijungti prie nuotekų tinklų, – rajono savivaldybė, paslaugas teikianti įmonė ar seniūnai.

„Nenusiimkit atsakomybės nuo savęs“, – sakė „Šakių vandenims“ K. Kuncaitis.

R. Vensas siūlė, kad seniūnai kas mėnesį Ūkio skyriui pateiktų konkrečius skaičius, kiek gyventojų prisijungė prie nuotekų tinklų. Laikinai einantis mero pareigas Juozas Puodžiukaitis patarė, kad rajono taryba priimtų sprendimą, kuriuo vadovaujantis seniūnai ar kitos institucijos galėtų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir tuomet institucijoms nereiktų „tarpusavy stumdytis“.

Kiti būdai

Gyventojai gali ne tik jungtis prie centralizuotų tinklų, bet turėti individualius nuotekų valymo įrenginius arba nuotekų išgriebimo duobes. Pasak „Šakių vandenų“ atstovo R. Venso, šiuo metu nėra duomenų, kiek tokių įrenginių rajone yra. Jo manymu, bendrovės darbuotojai atsivertę žemėlapį turėtų matyti, kaip kiekvienas gyventojas tvarko nuotekas. Susirinkime buvo svarstoma, ar tinkamai šiuo metu yra tikrinamos nuotekų išgriebimo duobės. Pasak R. Venso, nuo šiol visi individualių nuotekų tvarkytojai turės sudaryti nuotekų išvežimo sutartis su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

UAB „Šakių vandenys“ duomenimis, mažiausiai įmonės paslaugų vartotojais nori tapti Kudirkos Naumiesčio, Kidulių bei Šakių miesto gyventojai. Kaip ieškoti palankesnių būdų prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, A. Vensas pateikė Griškabūdžio seniūnijos pavyzdį. Čia seniūnas, pasitelkęs seniūnijos darbininkus, aprūpinęs statybinėmis medžiagomis, padėjo gyventojams prisijungti prie nuotekų tinklų Griškabūdžio miestelyje.

Anot R. Venso, šis laikas yra tinkamas kalbėtis, priemonių imtis reikia greitai, nes artėja pavasaris ir vasara, kada gyventojams yra tinkamas laikas jungtis prie nuotekų tinklų.

„Tuos, kas gavo įspėjimus, bet nereagavo, reikia bausti, jie jau seniai turėjo prisijungti prie nuotekų tinklų“, – tiesiai šviesiai priemonių imtis siūlė R. Vensas.