Naujai išrinkta rajono valdžia toliau pažindinasi su įmonėmis. Šį kartą lankėsi UAB „Šakių vandenys“, susitiko su įmonės vadovu ir administracijos darbuotojais, domėjosi įmonės veikla ir rezultatais.

Liepos 19 d. rajono savivaldybės merą Edgarą Pilypaitį, vicemerą Bernardiną Petrą Vainių, administracijos direktorių Dainių Grincevičių UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas supažindino su darbuotojais, o susitikimą pradėjo džiugiomis ir nelabai džiugiomis žiniomis. Pasak vadovo, birželio mėnesį įmonės pajamos siekė apie 115 tūkst. eurų, išlaidos apie 118 tūkst. eurų – taigi birželio mėnesį baigė su 3 tūkst. 400 eurų nuostoliu. Vandens pardavimas birželio mėnesį sudarė 56 tūkst. kubinių metrų.

„Turiu konstatuoti, kad mes, deja, šiandien nesuvaldome vandens pardavimų. Gyventojai nenori deklaruoti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų ir apmokėti. Kaip pavyzdį pateiksiu Gustainiškių kaimą. Jei vieną mėnesį ten vandens pardavimas buvo 12 proc., tai įmonės kontrolieriams apsilankius ir patikrinus vartotojus bei surašius apskaitos prietaisus, pardavimas pakilo iki 305 proc. Kitą mėnesį vėl nemoka, sako – aš jau įmonei sumokėjau“, – rūpesčiais dalijosi įmonės vadovas. Jis patikino, kad vienas įmonės kontrolierius per dieną patikrina apie 10–15 vartotojų, o šiuo metu „Šakių vandenys“ turi apie 9 tūkst. 800 vartotųjų.

Vicemeras B. P. Vainius priminė, kad jau anksčiau įmonei buvo siūlyta su gyventojais sudaryti tiesioginio debeto sutartis dėl atsiskaitymo už suvartotą vandenį. Įmonės vyr. finansininkė Reda Bilskienė patikslino, kad tiesioginį debetą bankuose pakeitė elektroninės sąskaitos ir įmonė šiuo metu dėl to veda derybas su bankų konsultantais. R. Bilskienė taip pat priminė, kad įmonėje įdiegta savitarnos sistema, kurioje galima deklaruoti vandens apskaitos prietaisų (skaitiklių) rodmenis ir rasti informaciją, susijusią su vandens suvartojimu bei apmokėjimu už suteiktas paslaugas, gauti elektronines sąskaitas. Šiuo metu įmonės savitarnos sistema naudojasi apie 100 vartotojų. Susitikime buvo pasiūlymų atsisakyti dabar esamų atsiskaitymo knygelių, o vartotojams siųsti sąskaitas, informuoti gyventojus apie atsiskaitymus SMS žinutėmis ir kita.

Susitikime buvo aptartas klausimas, kaip gyventojai prisijungia prie centralizuotų geriamojo vandens ir nuotekų tinklų, nes vėl pradedamas įgyvendinti vandentvarkos projektas Sintautuose, Kiduliuose, Gelgaudiškyje, Lukšiuose, Griškabūdyje, Plokščiuose, Šakiuose bei Kudirkos Naumiestyje.

„Visose išvardintose gyvenvietėse, išskyrus Plokščius, mes turime po 90 proc. vartotojų, norinčių,  jog šis projektas būtų įgyvendintas. Mums neramu dėl Plokščių gyvenvietės, nes Nemuno gatvėje pusė namų negyvenamų, kituose pagyvenę žmonės ir jiems to prisijungimo prie tinklų nereikia“, – aiškino direktoriaus pavaduotojas komercijai Ramutis Janarauskas. Jis pridūrė, kad projektui finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriama iki 981 tūkst. 531 eurų, dar apie 561 tūkst. eurų turės prisidėti pati įmonė. Taip pat diskutuota, ar įgyvendinant naująjį projektą Gelgaudiškyje, kur bus tvarkoma miesto centrinė aikštė, yra suderinti darbai, kad nebūtų taip, jog sutvarkius aikštę „Šakių vandenys“ vėl pradės kasti.

Projektų vykdymo rezultatus apžvelgęs projektų vadovas Rimantas Vensas teigė, kad rajone praktiškai nėra tokių vietų, kur žmonės vienoje didesnėje teritorijoje neturėtų vandens, dauguma vandenį turi. Jis pateikė pavyzdį, kad Daukantiškiuose tik vienas gyventojas neprisijungęs. Pasak kalbėjusio, pagrindinė problema yra, kad įmonė negali kovoti su neprisijungusiais, t. y. neturi teisės gyventojų bausti. Pasak įmonės atstovų, per 2017 m. prie nuotekų tinklų prisijungė 62 vartotojai, prie vandentiekio tinklų 33.

„Jau pavasarį kalbėjome su seniūnais, kad jie padės ir paragins gyventojus jungtis prie centralizuotų tinklų. Tiesiai šviesiai sakau – savivaldybė nieko nedirbo. Jau vasara įpusėjo, ar lapkričio mėnesį tie žmonės jungsis?“ – svarstė R. Vensas. Neįgyvendinus projektuose numatyto gyventojų, prisijungusių prie centralizuotų tinklų, procento rajono savivaldybei grėstų baudos.  „Šakių vandenų“ atstovai rajono valdžiai priminė ir apie 35 tūkst. rajono savivaldybės skolą įmonei.

„Gyventojams turime pasakyti, kad gatves asfaltuosim ten, kur 100 proc. gyventojų prisijungs prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų“, – siūlė Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis. Susitikime svarstyta problema dėl neprisijungusių gyventojų iš socialinių būstų, ypač tai aktualu Kudirkos Naumiestyje.

Rajono vadovus domino kainų klausimas. Pasak ekonomistės Laimos Geršvaltaitienės, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galutinai suderins kainas ir vartotojai naujas kainas žinos rugsėjo mėnesį. Pasak ekonomistės, preliminariais įmonės paskaičiavimais, didėtų nuotekų ir vandens ir apskaitos prietaisų tarifas, vandens kaina nesikeistų.

Taip pat diskutuota ir dėl valymo įrenginių būklės. Pasak įmonės atstovų, įrenginių rajone pristatyta, svarbu, kad būtų vartotojų ir įrenginiams būtų ką valyti. Kalbėta ir apie miesto gaisrinių hidrantų būklę. Vicemeras B. P. Vainius klausė, ar jie gali gerai atlikti savo funkcijas. Vicemeras siūlė padaryti pratybas, pavyzdžiui, UAB „Lauksva“ įmonės teritorijoje. Įmonės vadovas K. Vilkauskas paaiškino, kad jam žinoma situacija dėl gaisrinių hidrantų būklės prie „Lauksvos“ ir Šakių kultūros centro – ten esančiuose hidrantuose per mažas vandens debitas. Vandenų atstovai pasiūlė „Lauksvai“ išsikasti dirbtinį vandens telkinį.

Dar viena problema – trūksta galingų generatorių, galinčių dingus elektrai užtikrinti vartotojams vandens tiekimą. Susitikime rajono vadovai pareiškė norą sužinoti ir įmonės ūkines, kuro ir kitas išlaidas.