Gruodžio 5 d. į mero Edgaro Pilypaičio kabinetą atvyko ūkininkai iš Slavikų krašto, kurie norėjo išsiaiškinti, kodėl rajono valdžia taip atsainiai pasižiūrėjo į mokestį už žemę, kurią žemdirbiai nuomojasi iš valstybės.

Kaip sako ūkininkas iš Slavikų Ričardas Lekavičius, gavę sąskaitas žemdirbiai liko nustebę – gal tai nesusipratimas, kad iš valstybės nuomojama žemė šįmet brangesnė kone tris kartus nei anksčiau. Ūkininkai sako, kad savivaldybė, kuri turi galimybę kasmet nustatyti žemės mokesčio tarifą ir jį keisti, šiais metais visiškai nepaisė žmonių interesų, turint galvoje tai, kad žemė ir taip pabrango, kai Registrų centras ją perkainavo, o žemdirbiai, kurie priklauso rajono tarybai, nekovojo, kai savivaldybė tvirtino naujus žemės mokesčio tarifus.

Lapkričio 16 d. „Draugo“ laikraštyje, straipsnyje „Nauji žemės mokesčio tarifai – turėjo pigti, bet pabrango“, plačiau rašėme apie problemą, kodėl smarkiai pakilo žemės nuomos mokestis tiems savininkams, kurie nuomojasi valstybinę žemę. Kaip jau rašėme minėtame straipsnyje, šįmet žemės nuomos mokestis pabrango daugiau kaip tris kartus dėl to, kad buvo perkainuota pati žemės vertė (tai yra daroma kas penkeri metai). Rajono taryba sumažino žemės nuomos mokestį dar gegužės mėnesį per pusę ir dabar kai kurie ūkininkai mokės už žemės nuomą netgi mažiau (jeigu žemės vertė sumažėjo). Tai dar priklauso ir nuo žemės derlingumo, kuris skirtingose rajono vietovėse  taip pat skiriasi. Tačiau iš valstybės nuomojamos žemės mokesčio tarifas liko nepakitęs (3 proc. kaip ir anksčiau), tad derlingų žemių dirbėjai gavo susimokėti kone triskart didesnį žemės mokestį negu praėjusiais metais. Kaip teigia ūkininkai iš Slavikų, žemdirbiai atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje – viena vertus, jie turi tokios valstybinės žemės nedaug, tačiau dažniausiai ji yra tarp nuosavos jų dirbamos žemės plotų, dėl to jos atsisakant kyla nepatogumų. Kita vertus, Nacionalinė žemės tarnyba jau kuris laikas yra sustabdžiusi valstybinės žemės pirkimą ir ūkininkai negali jos įsigyti, todėl priversti ją nuomotis.

„Mokėti už hektarą tokios žemės vidutiniškai 100 eurų yra didžiuliai pinigai, o didžiausia nuoskauda, kad savivaldybė taip atsainiai pasižiūrėjo į šį dalyką patvirtindama tarifą, nors žinojo, kad žemės vertė yra nuolat perskaičiuojama. Kieno pusę palaiko savivalda, ar jiems rūpi pavienių žmonių interesai?“ – tokie ir panašūs klausimai kilo ūkininkams kalbant apie už valstybinę žemę padidėjusį mokestį.

Ūkininkas R. Lekavičius sako, kad ne tik žemdirbiai gavo dideles sąskaitas už žemę, bet ir pavieniai gyventojai, kurie neišsipirkę taip vadinamo valdiško trihektario, o laiko dar po vieną karvutę.

„Jiems už tris hektarus žemės parėjo 300 eurų sąskaita. Pagalvokite, ar jiems apsimokės tada laikyti tą karvutę? Kas daroma su kaimu?“ – nerimavo ūkininkai.

Pasak savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės, tokios žemės rajone turime 3 tūkst. 666 ha ir kiekvienais metais jos mažėja, nes ūkiai yra suinteresuoti ją nusipirkti. Tačiau čia ūkininkams antrina ir Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Valiukas, kuris sako, kad valstybinės žemės pirkimas yra sustabdytas, todėl ir jis prisideda prie ūkininkų prašymo bent jau savivaldybės lygmeniu spręsti šią problemą – sumažinti tarifą už valstybinės žemės nuomą.

Kaip sako rajono meras, apie šią problemą jis girdintis pirmą kartą ir žada, kad bus imtasi visų veiksmų bei kreipiamasi į atitinkamus asmenis ministerijose, kad žemės įsigijimo klausimas būtų sprendžiamas valstybiniu lygmeniu. Jeigu taip nepavyks problemos išspręsti, tada meras siūlo ministerijai rašyti kreipimąsi nuo ūkininkų sąjungos.

Deja, šitame ūkininkų susitikime su valdininkais nedalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, todėl niekas nepaaiškėjo dėl valstybinės žemės įsigijimo galimybės. Tačiau rajono meras pažadėjo, kad spręsdamas šį klausimą bendradarbiaus su įvairių institucijų atsakingais asmenimis. Taip pat žemdirbių interesus ginantis R. Valiukas sako, kad rajono taryba galėtų ūkininkams sumažinti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, nes praėję dveji metai žemdirbiams, turint omeny gamtos sąlygas, tikrai buvo nedėkingi. Meras E. Pilypaitis sako, kad būtų protingiausia tokios žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio tarifą sumažinti atsižvelgiant į jos derlingumą skirtingose rajono vietose.