Asmeninio archyvo nuotr. Kepdamas šonkauliukus, traškią vištieną ar žuvį, grilio meistras Nerijus Ižganaitis garnyrui naudoja gausybę įvairių daržovių ir skirtingų rūšių prieskonių. Čia jis pasitelkia ne tik meistriškumą, bet ir fantaziją.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
34-erių lukšietis Nerijus Ižganaitis virtuvėje sukasi nuo devynerių metų, o šiandien yra vienas tituluočiausių ir labiausiai patyrusių Lietuvoje grilio meistrų, jis pasiruošęs šventėms bei renginiams pagaminti skaniausių patiekalų.
Giminės paveldas
Susitikę su Nerijumi jo tėviškėje Lukšiuose, pirmiausiai teiraujamės, iš kur išmoko gaminti. Pašnekovas didžiuodamasis sako, kad giminėje – šeši virėjai, virtuvės šefai. O įkvėpėjas ir mokytojas yra jo dėdė Valius Čepanonis – kulinarijos specialistas, vadovavęs geriausių sostinės restoranų ir Prancūzijos ambasados virtuvėms.
Kol Nerijus grilyje kepa sausai brandintą jautienos nugarinę, daržovių vėrinukus bei saldžiąsias bulves (topinambus), prašome pasakoti viską nuo pradžių.
„Virėjo amato pomėgis, manau, eina iš kartos į kartą. Valgyti dažniausiai pats darydavausi, aštuonerių metų jau kepdavau blynus. Nuo 12 metų su seserimi Raimonda ruošdavome vaišes vestuvėms, o keturiolikmečio iškeptais skruzdėlynais mėgavosi net mokytojai. Taip maisto gaminimas mane ir užkabino“, – pasakoja N. Ižganaitis.
Baigęs Lukšių Vinco Grybo vidurinę mokyklą, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo kolegijoje įgijo virėjo specialybę, ragavo kario profesijos, toliau kulinarijos paslapčių sėmėsi Kauno kolegijoje, o po studijų Kauno technologijos universitete (maisto technologija) išvažiavo į stažuotes Norvegijoje, Airijoje. Norvegijoje jis kulinarijos paslapčių mokėsi iš garsių pasaulio virtuvės šefų, iki šiol bendrauja su Andriu Zimmernu, Gordonu Ramziu, Andrej Rummel, Alex Coxon ir kitais garsiais šefais bei grilio fanais.
„Norvegija – žuvies kraštas, skoninės žuvies savybės čia nuo įsigyjamų Lietuvoje labai skiriasi. O štai airiai labiau mėgsta patiekalus iš žvėrienos“, – pasakoja N. Ižganaitis.
Grilio meistras
N. Ižganaitis žinomas kaip „Šefas ant ratų“ (mobilus maisto furgonas) pradininkas, taip pat yra Lietuvos grilio ir barbekiu asociacijos įkūrėjas. Nerijus Lietuvos grilio čempionatų ir varžytuvių nugalėtojas bei laureatas, nuolatinis Pasaulio bei Europos barbekiu čempionatų dalyvis, viename iš pastarųjų čempionatų yra laimėjęs pirmą vietą. Nerijus pasakoja, kad tokių čempionatų metu reikia per maždaug šešias valandas paruošti septynis patiekalus: žuvį, paukštieną, kiaulieną, jautieną, vegetarišką patiekalą bei desertą.
Anot pašnekovo, darbo daugiausiai vasarą – vienos šventės metu tekę iškepti apie dvi tonas mėsos, o vieno prekybos tinklo šventės metu – pamaitinti 2 tūkst. 400 žmonių. Yra tekę dirbti su didžiule kepsnine, kurioje vienu kartu gali kepti pusė tonos mėsos arba 500 kepsnių. Veiklos Nerijaus gyvenime sočiai ir žiemos metu – jis kuria meniu restoranams bei padažus, tokius kaip „Firminis barbekiu“, „Raudono vyno ir čiobrelių“, paskutinis jo sukurtas padažas „Alaus, kavos ir amareto“. Nerijus neslepia, kad dauguma prieskonių užsiaugina pats: šiuo metu augina net 26 prieskonines žoleles ir septynias rūšis mėtų.
Nuotr. Barbekiu čempionatuose taip atrodo komisijai vertinti paruošti ekspoziciniai patiekalai: šį kartą Nerijus Ižganaitis paruošė jautieną, šonkauliukus, vištieną bei žuvį.
Veda pamokas
Kaip išsikepti grilyje ne tik šonkauliukų, bet ir žuvį, daržoves ar desertą? Į šiuos klausimus jis gali atsakyti ir pademonstruoti praktiškai vedamose pamokėlėse prekybos centruose, įmonėse arba individualiai. Dalindamasis kepimo grilyje subtilybėmis Nerijus tvirtina, kad pradėti reikia nuo tinkamos mėsos pasirinkimo. Anot Nerijaus, Lietuvoje yra nemažai biodinaminių ūkių, kuriuose auginamų jautukų mėsa geriausiai tinka kepsniams kepti grilyje.
Dar viena šiandien Nerijaus veikla – maisto ruošimas šventėms, renginiams. Pašnekovas atvirauja, kad komandoje turi 80 žmonių, bet gali dirbti vienas arba su gyvenimo drauge Giedre.
„Mano siūlomame meniu asortimente yra per penkis tūkstančius patiekalų pozicijų. Tradicinių baltų mišrainių nesiūlau, vietoj jų – krevečių vėrinukų su daržovėmis, karamelizuotos jautienos, vištienos širdelių, įvairių steikų ir panašiai“, – pasakoja Nerijus ir priduria, kad turi ką pasiūlyti ir vegetarams – daržovių su kietuoju sūriu, pagardintų bazilikų padažu, veganams – įdarytą cukiniją su saldžiarūgščiu padažu.Tekę gaminti patiekalų iš krokodilienos, kengūrienos bei rajos sparnus ir t.t.
Smalsu, ką patyręs virėjas mėgsta valgyti pats? Jis atvirauja – keptas bulves, kefyrą, lašinius bei vytintą dešrą.
Baigiantis pokalbiui lukšietis negaili patarimų ir laikraščio skaitytojams, jis sako, kad, pavyzdžiui, šašlyką daugelis marinuoja majonezo padaže net nesusimąstydami, kad kaitinamas majonezas išskiria nuodingąsias medžiagas, o jos labai žalingos organizmui.
N. Ižganaitis kviečia jaunimą, mėgstantį gaminti, mokytis virėjo ar maisto technologo amato, tik įspėja, kad kelias iki virtuvės šefo – nelengvas.
Susitikę su Nerijumi jo tėviškėje Lukšiuose, pirmiausiai teiraujamės, iš kur išmoko gaminti. Pašnekovas didžiuodamasis sako, kad giminėje – šeši virėjai, virtuvės šefai. O įkvėpėjas ir mokytojas yra jo dėdė Valius Čepanonis – kulinarijos specialistas, vadovavęs geriausių sostinės restoranų ir Prancūzijos ambasados virtuvėms.
Kol Nerijus grilyje kepa sausai brandintą jautienos nugarinę, daržovių vėrinukus bei saldžiąsias bulves (topinambus), prašome pasakoti viską nuo pradžių.
„Virėjo amato pomėgis, manau, eina iš kartos į kartą. Valgyti dažniausiai pats darydavausi, aštuonerių metų jau kepdavau blynus. Nuo 12 metų su seserimi Raimonda ruošdavome vaišes vestuvėms, o keturiolikmečio iškeptais skruzdėlynais mėgavosi net mokytojai. Taip maisto gaminimas mane ir užkabino“, – pasakoja N. Ižganaitis.
Baigęs Lukšių Vinco Grybo vidurinę mokyklą, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo kolegijoje įgijo virėjo specialybę, ragavo kario profesijos, toliau kulinarijos paslapčių sėmėsi Kauno kolegijoje, o po studijų Kauno technologijos universitete (maisto technologija) išvažiavo į stažuotes Norvegijoje, Airijoje. Norvegijoje jis kulinarijos paslapčių mokėsi iš garsių pasaulio virtuvės šefų, iki šiol bendrauja su Andriu Zimmernu, Gordonu Ramziu, Andrej Rummel, Alex Coxon ir kitais garsiais šefais bei grilio fanais.
„Norvegija – žuvies kraštas, skoninės žuvies savybės čia nuo įsigyjamų Lietuvoje labai skiriasi. O štai airiai labiau mėgsta patiekalus iš žvėrienos“, – pasakoja N. Ižganaitis.
Grilio meistras
N. Ižganaitis žinomas kaip „Šefas ant ratų“ (mobilus maisto furgonas) pradininkas, taip pat yra Lietuvos grilio ir barbekiu asociacijos įkūrėjas. Nerijus Lietuvos grilio čempionatų ir varžytuvių nugalėtojas bei laureatas, nuolatinis Pasaulio bei Europos barbekiu čempionatų dalyvis, viename iš pastarųjų čempionatų yra laimėjęs pirmą vietą. Nerijus pasakoja, kad tokių čempionatų metu reikia per maždaug šešias valandas paruošti septynis patiekalus: žuvį, paukštieną, kiaulieną, jautieną, vegetarišką patiekalą bei desertą.
Anot pašnekovo, darbo daugiausiai vasarą – vienos šventės metu tekę iškepti apie dvi tonas mėsos, o vieno prekybos tinklo šventės metu – pamaitinti 2 tūkst. 400 žmonių. Yra tekę dirbti su didžiule kepsnine, kurioje vienu kartu gali kepti pusė tonos mėsos arba 500 kepsnių. Veiklos Nerijaus gyvenime sočiai ir žiemos metu – jis kuria meniu restoranams bei padažus, tokius kaip „Firminis barbekiu“, „Raudono vyno ir čiobrelių“, paskutinis jo sukurtas padažas „Alaus, kavos ir amareto“. Nerijus neslepia, kad dauguma prieskonių užsiaugina pats: šiuo metu augina net 26 prieskonines žoleles ir septynias rūšis mėtų. Nuotr. Barbekiu čempionatuose taip atrodo komisijai vertinti paruošti ekspoziciniai patiekalai: šį kartą Nerijus Ižganaitis paruošė jautieną, šonkauliukus, vištieną bei žuvį.
Veda pamokas
Kaip išsikepti grilyje ne tik šonkauliukų, bet ir žuvį, daržoves ar desertą? Į šiuos klausimus jis gali atsakyti ir pademonstruoti praktiškai vedamose pamokėlėse prekybos centruose, įmonėse arba individualiai. Dalindamasis kepimo grilyje subtilybėmis Nerijus tvirtina, kad pradėti reikia nuo tinkamos mėsos pasirinkimo. Anot Nerijaus, Lietuvoje yra nemažai biodinaminių ūkių, kuriuose auginamų jautukų mėsa geriausiai tinka kepsniams kepti grilyje.
Dar viena šiandien Nerijaus veikla – maisto ruošimas šventėms, renginiams. Pašnekovas atvirauja, kad komandoje turi 80 žmonių, bet gali dirbti vienas arba su gyvenimo drauge Giedre.
„Mano siūlomame meniu asortimente yra per penkis tūkstančius patiekalų pozicijų. Tradicinių baltų mišrainių nesiūlau, vietoj jų – krevečių vėrinukų su daržovėmis, karamelizuotos jautienos, vištienos širdelių, įvairių steikų ir panašiai“, – pasakoja Nerijus ir priduria, kad turi ką pasiūlyti ir vegetarams – daržovių su kietuoju sūriu, pagardintų bazilikų padažu, veganams – įdarytą cukiniją su saldžiarūgščiu padažu.Tekę gaminti patiekalų iš krokodilienos, kengūrienos bei rajos sparnus ir t.t.
Smalsu, ką patyręs virėjas mėgsta valgyti pats? Jis atvirauja – keptas bulves, kefyrą, lašinius bei vytintą dešrą.
Baigiantis pokalbiui lukšietis negaili patarimų ir laikraščio skaitytojams, jis sako, kad, pavyzdžiui, šašlyką daugelis marinuoja majonezo padaže net nesusimąstydami, kad kaitinamas majonezas išskiria nuodingąsias medžiagas, o jos labai žalingos organizmui.
N. Ižganaitis kviečia jaunimą, mėgstantį gaminti, mokytis virėjo ar maisto technologo amato, tik įspėja, kad kelias iki virtuvės šefo – nelengvas.
Mindaugas iš Zapyškio:
