Lapkričio 3 d. Lukšių kultūros namuose buvo pristatyta planuojamos Plynių kaime įrengti biodujų jėgainės poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaita. Tiesa, nors į viešą pristatymą atvyko vos keli Plynių kaimo gyventojai, šiems iškilo nemažai klausimų – kokia bus kvapo koncentracija, kur bus dedamos biodujų jėgainėje pagamintos biodujos ir pan.

Lukšių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) planuoja galvijų ūkio, esančio Plynių kaime, plėtrą, įrengiant biodujų jėgainę. Tad PVSV dokumentų rengėjas UAB „Infraplanas“ pakvietė į viešą susirinkimą, kuriame projektų vadovė Lina Anisimovaitė supažindino su planuojama ūkine veikla bei PVSV ataskaita.

„Įgyvendinus Lukšių ŽŪB galvijų ūkio plėtros darbus ir toliau bus auginami pieniniai galvijai, gaunamas pienas bei statoma biodujų jėgainė, kuri panaudos galvijų ūkyje susidariusį skystą ir kietą mėšlą ir bus gaminamos biodujos. Įgyvendinus plėtros darbus, bus pagaminama apie 6,5 mln. m3 biodujų ir apie 76 tūkst. m3 digestato, kuris bus separuojamas į kietą ir skystą frakciją, kuri vėliau bus panaudojama kaip trąša“, – aiškino L. Anisimovaitė.

Susirinkime dalyvavęs Plynių seniūnaitis Tadas Bybartas iš karto pasiteiravo, ar digestatas turi kvapą. Kaip paaiškino susirinkime dalyvavęs UAB „Infraplanas“ aplinkosaugos vyr. specialistas Žygimantas Juozas Kubilius, kietas ir skystas substratas turi savo kvapą, tačiau šis kvapas yra 80 proc. mažesnis lyginant jį su mėšlo kvapu. Todėl, anot specialisto, tręšimo laikotarpiu tręšiant atidirbtu substratu bus mažesni kvapai, lyginant su tręšimu skystu ir kietu mėšlu.

Dar vienas „Infraplanas“ specialistas Tadas Vaičiūnas akcentavo, jog biodujų gamyba veda prie mažesnės oro taršos: artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje po projekto įgyvendinimo kvapo koncentracija siektų 1,6 kvapo vieneto, didžiausia leidžiama norma – 8 europiniai kvapo vienetai.  Paminėta ir tai, kad biodujų gamybos procesas nėra triukšmingas, tad kažkokių pokyčių gyventojai nepatirs.

Gyventojus domino ir numatomi statyti nauji skysto mėšlo rezervuarai, ar šie bus atviri, ar uždari. Kaip paaiškino specialistai, nauji rezervuarai bus statomi, tačiau juose bus laikomas ne mėšlas, tik skystas substratas. O ir skystas mėšlas į biodujų jėgainę bus transportuojamas vamzdynu. Pridūrė, kad bus atsivežamas ir vištų mėšlas, kuris bus sandėliuojamas jau esamoje, pusiau dengtoje aikštelėje. Tiesa, ir iki šiol bendrovės laukų tręšimui yra naudojamas vištų mėšlas. Kaip paminėjo L. Anisimovaitė, dalis žaliavos, skysto ir kieto mėšlo, biodujų jėgainės veiklai bus atsivežama iš kito bendrovės galvijų ūkio, ši žaliava iš karto keliaus į biodujų jėgainę.

„Kur bus dedamos biodujų jėgainėje pagamintos biodujos?“ – teiravosi T. Bybartas.

Pasak UAB „Landvesta“ atstovo Tado Dailidėno, visos pagamintos biodujos pateks į dujotiekį.

PVSM ataskaitoje paminėta, jog artimiausi gyvenamieji pastatai nuo planuojamo statyti objekto nutolę 171 m šiaurės kryptimi.  

„Sveikintinas toks dalykas, kad ta jėgainė čia ruošiasi atsirasti ir bus vystoma. Bet nėra taip viskas gražu, kaip atrodo. Užtenka nuvažiuoti iki Vievio ir tuos kvapus pauostyti. Jūs ataskaitoje rašote vieną taršos koncentraciją, o jei vykdomos veiklos metu atsiras viršijimai? Mano klausimas jums, tai kokių priemonių bus imtasi? Jos jau dabar turėtų būti numatytos, – teiravosi vyriškis, prisistatęs Plynių gyventoją atstovaujančiu asmeniu. – 171 metras iki artimiausio gyvenamojo namo, tai kuo jūs paverčiat Plynių gyvenvietę? Kitas klausimas dėl sanitarinės apsaugos zonos. Ar su ja viskas gerai?“

Kaip paaiškino L. Anisimovaitė, buvo atliekamas ne tik matematinis vertinimas, bet vertinant taršą kvapais buvo remtasi 2018 m. ūkyje atliktais natūriniais kvapų matavimais. Jau tuomet šiam ūkiui ir buvo nustatyta sanitarinė apsaugos zona.

„Bus vyraujantys vėjai. Kas bus atsakingas, jei bus viršijamos taršos koncentracijos ir žmonės Plynių gyvenvietėje negalės gyventi? Kokios priemonės bus taikomos?“ – neatlyžo susirinkimo dalyvis.

UAB „Landvesta“ atstovas T. Dailidėnas atsakė, kad už veiklos vykdymą yra atsakingas veiklos vykdytojas – Lukšių ŽŪB.

„Vykdant veiklą ir esant poreikiui visada galima įdiegti griežtesnes priemones, tai gali būti efektyvesnės dangos uždengti rezervuarus, stipresnių probiotikų naudojimas ir pan.“, – aiškino aplinkosaugos vyr. specialistas Ž. J. Kubilius.

„O kas būtų, jei įvyktų sprogimas?“ – klausimas iškilo Plynių seniūnaičiui T. Bybartui.

Buvo paaiškinta, kad bioreaktoriuose nenumatomas dujų kaupimas ir laikymas. Tam, kad įvyktų sprogimas, reikia tam tikrų situacijos ir oro sąlygų, taip pat degiklio. O įvykus bioreaktoriaus plyšimui biometanas tiesiog išeis į aplinką.

Susirinkusieji turėjo ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, kodėl yra Lietuvoje tiek nedaug biodujų jėgainių, kokiomis priemonėmis apie projektą ir susitikimą buvo informuoti Plynių kaimo gyventojai, bei kitų.

Susirinkime dalyvavęs Lukšių ŽŪB vadovas Kastytis Krištolaitis pastebėjo, kad Europos šalyse tokie biodujų gamybos projektai įgyvendinami net su gyventojų prisidėjimu, kuomet ūkiuose gaminamomis dujomis aprūpinami ir kaimų, miestelių gyventojai.