Metams einant į pabaigą, tradicinėje Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos ir Aplinkos ministerijos organizuotoje konferencijoje „Miškas – žmogui, žmogus – miškui“ Vilniuje buvo paskelbti ir apdovanoti konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2022“ nugalėtojai. Stambiųjų miško savininkų (valdos per 5 ha) kategorijoje triumfavo Lukšių seniūnijoje mišką jau kone tris dešimtmečius puoselėjantis šakietis Juozas Raškevičius.

J. Raškevičiaus valda – Bernotų kaime (Lukšių sen.), netoli kelio Lukšiai–Griškabūdis. Nors mišką dengia sniego paklotė, praėjusią savaitę kartu su Juozu išsiruošiame po jo valdas pasižvalgyti. J. Raškevičiaus miškas mišrus, vyrauja beržai, alksniai, drebulės, eglės, mažiau pušų. Mišką, kurio plotas dabar siekia apie 14 ha, Juozo sutuoktinė Onutė paveldėjo iš Endriukaičių, gyvenusių Bernotų kaime, kurį ir dabar dar ženklina išlikę ąžuolai. Juozas mišką puoselėja jau beveik 30 metų.

„Šiuo metu miškas yra mano gyvenimas. Jeigu neaplankau kokias kelias dienas, man kažko trūksta“, – sako J. Raškevičius.

Pašnekovas pripažįsta, kad meilę miškui išsiugdė nuo mažens, nes tėvas dirbo miške. J. Raškevičius kilęs nuo Paluobių krašto, Juozo giminėje ne vienas ir miškininko profesiją yra pasirinkęs.

Rodydamas į tarsi žiemos miegui sustingusį mišką, Juozas gali papasakoti ir šio miško istoriją: iš žmonos Onutės išgirdęs, kad miško pašonėje anksčiau stūksojo ir gyventojų trobesiai: gyveno Sutkuvienė, Neverauskas, Kudirkaitė, Vaičiūnas.

„Prie pat miško buvo prancūzų lėktuvas nukritęs, o sovietmečiu mano miške veždavo ir laidodavo gyvulių gaišenas. Ir iki šiol dar likusios tokios iškasos. Gyvulių kaulų toje vietoje daug rasdavau. Tose iškasose medžiai neauga, dirvožemio tai nėra, likęs toks šaltžemis. Tai karklai kokie auga“, – pasakoja J. Raškevičius

Pasak pašnekovo, mišką prižiūrėti reikia nuolat, kad galėtum stebėti miško raidą, jame turi ir lankytis dažnai. Norint užauginti brandų, našų mišką, daug dėmesio reikia skirti jaunuolynui, o miškui sulaukus 20 metų yra svarbūs einamieji kirtimo darbai. Jeigu miškas per tankus, jeigu atsiranda nereikalingų krūmų ir medžių, juos reikia šalinti.

„Miške darbo ištisus metus netrūksta. Ir žiemą tenka praretinti, prašviesinti, eglaites genėti. Jeigu ruošiu medieną malkoms arba statybai atrankiniu būdu, stebiu, kad nenukentėtų pomiškis – jauni medeliai, – pasakoja J. Raškevičius. – Reikia stebėti, ar medžius nepuola kokios ligos. Teko nemažai kovoti su medžių liga, tai yra eglyno kinivarpomis, teko plynai iškirsti daugiau kaip tris hektarus.“

Brendam per sniegą šiek tiek gilyn į mišką, J. Raškevičius rodo prieš daugiau nei penkerius metus užsodintą pusės hektaro eglaičių plotą.

„Maždaug po trejų metų eglaitės pradeda labiau stiebtis. Jei miške tik randu kokį išdžiūvusį ruoželį, ir stengiuosi atsodinti“, – sako miško savininkas.

Juozas atsidūsta – visus darbus miške sunku išvardyti. O ir vasarą dažnai jį sutiksi savo valdose besidarbuojantį, mėgsta ir pagrybauti.

„Šiltuoju metų laiku reikia stebėti vijoklius, kurie ypač stelbia pasodintas eglaites ir daug žalos medžiams padaro. Reikia žinių turėti puoselėjant mišką, pavyzdžiui, sodinant žinoti, kokį dirvožemį kuris medis mėgsta“, – pasakoja J. Raškevičius.

Pastarosiomis savaitėmis, gausiai iškritęs sniegas taip pat neramina – gausus snygis gali žaloti ir laužyti medžius. Tad jis ruošiasi vėl netrukus pasižvalgyti po savo valdas.

O. ir J. Raškevičiai užaugino dvi dukras, Juozas viliasi, kad mišku ir toliau rūpinsis anūkas Dominykas.

Teiraujamės pašnekovo, ar nemano, kad miškai šalyje negailestingai kertami.

„Savo miško tikrai neleisiu iškirsti. Kertamus plotus svarbu vėl apželdinti mišku. Tiesa, brandžiam miškui užaugti prireiks ne vienos dešimties metų“, – svarsto J. Raškevičius.

Konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ nugalėtojui J. Raškevičiui buvo įteiktas Aplinkos ministerijos prizas ir aplinkos ministro padėka. J. Raškevičius buvo apdovanotas ir 2019m., tuomet jam buvo skirta antroji vieta.