Pirmadienį Sintautuose gausai susirinko Sintautų, Kudirkos Naumiesčio krašto ūkininkai, bendruomenių nariai ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių žemės sklypų ribos galimai pateks į numatomo kurti Suvalkijos nacionalinio parko ribas.

„Prieš keletą savaičių sužinojome, kad vėl yra atnaujinamas planas kurti Suvalkijos nacionalinį parką. Dėl šio parko kūrimo pati mintis buvo pradėta dar 2008 m., tuomet ūkininkai rinko parašus, prieštaravo tokiam siūlymui, aktyviai dalyvavo ir tuometinis rajono meras Juozas Bertašius. Ir parko kūrimo tuomet buvo atsisakyta. O dabar Aplinkos ministerija nuėjo tiesiausiu keliu: nerūpi žemdirbių, gyventojų nuomonė. Šita situacija liečia ir mane tiesiogiai, nes ir gyvenam čia, dirbam, – susitikimą pradėjo ūkininkė Irma Bartkutė. – Tas nacionalinis parkas mums atrodo kaip baubas. Nežinom, kokie ribojimai mūsų laukia.“

Rajono žemdirbiai pasikvietė Seimo narį Giedrių Surplį paaiškinti, kaip bus steigiamas Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas, ko dar galėtų šiose vietose ūkininkaujantys žemdirbiai imtis, kad toks parkas Šakių rajone apskritai neatsirastų. Seimo narys paminėjo, kad Kazlų Rūdos savivaldybėje planuojama surengti gyventojų apklausą dėl numatomo steigti nacionalinio parko. Anot G. Surplio, jis kalbėjosi ir su žymiu šalies gamtininku Selemonu Paltanavičiumi, šio nuomone, toks parko steigimas yra didelė paspirtis turizmo vystymuisi, o ar atsiras ir kokie apribojimai ūkininkams, gamtininko nuomone, priklauso nuo to, kokiu pagrindu – gamtiniu, istoriniu, architektūriniu – parkas bus steigiamas. G. Surplys žadėjo ateityje surengti susitikimą bei diskusiją šiuo klausimu su Aplinkos ministerijos specialistais, kaimyninių savivaldybių merais, Šakių rajono verslo bei žemdirbių atstovais.

„Tas savivaldybių teritorijų įbrėžimas į vieną nacionalinį parką neabejotinai paliks kažkokias pasekmes: norėtųsi, kad tai būtų tik teigiamos, tokios kaip turizmas, naujoviški verslai. Kita vertus, parkas turi neužkardyti galimybių tiems žmonėms, kurie dabar verčiasi žemdirbyste ir kitomis veiklomis, jas vystyti“, – kalbėjo G. Surplys.

Žemdirbiai teiravosi, kodėl į numatomo nacionalinio parko teritoriją įtraukti ištisi žemdirbių dirbami laukai, taip pat, kodėl į susitikimą nebuvo kviestas rajono meras. Susitikime dalyvavusi savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė priminė, kad naują nacionalinį parką žadama steigti nuo 2024 m.

„Yra Aplinkos ministerijos išdėstytos ir parko naudos, ir galimybės, viena pagrindinių naudų – turizmas. Tačiau, manau, turizmas plėtojamas gali būti ir be nacionalinio parko, kas norėjo, tą turizmą jau seniai vysto. Į naujojo parko ribas įeina visas pašešupys, kuris ribojasi su Kaliningrado sritimi. Ar daug ką ten mes turėsime gražaus parodyti turistams? Visa šių kraštų ūkininkų baimė yra, kad nacionalinio parko statusas neribotų žemės ūkio veiklos“, – kalbėjo I. Žemaitienė.

Kokį turizmą galima vystyti užkampyje esančiuose Totorviečių, Panovių kaimuose, jei iki šiol to turizmo ten niekas nevystė, svarstė ir kalbėjusi I. Bartkutė.

Ūkininkas Raimundas Masevičius teiravosi, ar apskritai dar verta diskutuoti, kai Vyriausybė jau pritarė sprendimui rengti Suvalkijos nacionalinį parką.

„Tai šiuo atveju, gerbiamas Seimo nary, reikia daryti žygius, kad šitas Vyriausybės nutarimas būtų stabdomas arba atidedamas“, – siūlė ūkininkas R. Masevičius.

Į tokį klausimą G. Surplys atsakė, kad, jo nuomone, pačiai Šakių savivaldybei reikia išsikristalizuoti, ar iš viso to nacionalinio parko rajone reikia.

„Jei klaustumėte mano nuomonės, tai, manau, reikia. Tam pašešupy ir tuos dviračių takus galima įrengti, – svarstė Seimo narys. – Tiesa, prie ko Sintautai įtraukti į tas nacionalinio parko ribas, tai nesuprantu. Ką jūs čia turite vertingo? Gal to nacionalinio parko statuso reikia panemunėje arba kur driekiasi rajono dvarai...“

Ūkininkas Juozas Valaitis dar kartą akcentavo, jog ir prieš 20 metų ūkininkai nepritarė tokio parko steigimui, jų nuomonę palaikė ir tuometinė valdžia.

„Dabar susirinkę mes kaip ir neturim rajono valdžios nuomonės. Tai ir įneša tokį erzelį. Kad būtų meras ir tiesiai šviesiai pasakytų savivaldos nuomonę dėl nacionalinio parko steigimo. Kiek pasidomėjau, tas parkas žemės ūkiui absoliučiai nieko neduoda. Netrukdykim tiem žmonėms žemę dirbti, tai tuomet tą mūsų kraštą lankys ir be parkų“, – kalbėjo J. Valaitis.

Kalbėjusio žemdirbio Juozo Bartkaus nuomone, ar nebus taip, kad, steigiant nacionalinį parką, tik lėšos bus iššvaistytos administravimui. Jis mano, kad geriau tokias lėšas skirti šio krašto kelių sutvarkymui.

„Įsivaizduokit, Sintautuose jaunas ūkininkas grūdus augina, bokštą reikia statyti, jūs galvojate, jį duos pastatyti? Apribojimų bus gausybė, ūkininkams apribotos bus ir statybos, pastatų rekonstrukcija“, –  svarstė sintautietis Juozas Jucaitis.

Mindaugas Mažeika iš Keturnaujienos įsitikinęs, kad klausimą dėl parko pritarimo ar nepritarimo turėjo priimti taryba, o ne savivaldybės meras ar administracijos direktorius.

„Dabar atrodo, tai rajone tik parkai, dvarai didžiausią naudą neša, žemdirbių kaip ir nėra. O jei tik atvažiuoja svečiai iš užsienio, tai ir rodo valdžia – „žiūrėkit, kokie gražūs mūsų laukai“. Išvažiavo ir žemdirbius visi užmiršo, – emocijų neslėpė M. Mažeika. – Šiandien visai kitoks būtų susirinkimas, jei prie Seimo nario stovėtų Panemunių regioninio parko direktorius ir šis supažindintų, kokie laukia mūsų reikalavimai. O dabar kala mums tą turizmą.“

G. Surplys visus ramino akcentuodamas, jog Vyriausybė tik inicijuoja Suvalkijos nacionalinio parko steigimą, kokios bus galutinės jo ribos – dar diskusijų objektas.

„Čia susirinko žmonės, kuriuos tokio parko steigimas liečia tiesiogiai. Aš siūlau šiandien priimti rezoliuciją, kad mes visi čia susirinkę nepritariam nacionalinio parko steigimui. Jo steigimui jau duotas leidimas, tai mūsų šiandien yra paskutinė galimybė kažką dar daryti“, – siūlė ūkininkas R. Masevičius.

Tokiam pasiūlymui buvo pritarta, susitikimo metu buvo parengtas pareiškimas aplinkos ministrui, Šakių savivaldybei, apygardos Seimo nariams.

„Mes, K. Naumiesčio ir Sintautų seniūnijų gyventojai (K. Naumiesčio miesto, Keturnaujienos, Sintautų, Santakų, Skardupių, Totorviečių, Bajoraičių, Turčinų, Panovių, Gustainiškių, Bliūkiškių ir kitų gyvenviečių), bendruomenių nariai, ūkininkai, fiziniai asmenys, vykdantys veiklą šiose vietovėse, griežtai nepritariame ir prieštaraujame Suvalkijos Nacionalinio parko steigimui, nes tai pažeidžia gyventojų ir bendruomenių narių poreikius, ūkinę veiklą vykdančių asmenų ekonominius interesus ir riboja jų veiklą“, – rašoma pareiškime bei reikalaujama Aplinkos ministerijos, Šakių rajono savivaldybės atstovų, Seimo narių susitikimo su šių bendruomenių nariais, ūkininkais, kad šie būtų išklausyti ir atsižvelgta į jų nuomonę bei reikalavimus.

Pasigirdo priekaištų dėl prastos pačios žemdirbių savivaldos, tad buvo nutarta išrinkti atstovus, kurie ir atstovautų šių kraštų ūkininkams tolimesnėse diskusijose dėl Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko steigimo.