Praėjusį ketvirtadienį Marijampolės profesinio rengimo centro (PRC) Kudirkos Naumiesčio skyriuje aptarti bendradarbiavimo galimybių rinkosi rajono ūkininkai, savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vadovai bei išmaniųjų žemės ūkio technologijų specialistai. Diskutuota, kaip parengti išmaniosios žemdirbystės specialistą, taip pat pristatytos rajono žemės ūkio naujienos.

Kaip sveikindamasi su konferencijos dalyviais kalbėjo Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėja Marija Jurgilienė, jiems labai svarbu, kuo gyvena rajonas, kokios šiuo metu reikalingos profesijos, mokymo programos, kokių darbo rankų trūksta žemės ūkyje.

Apie Marijampolės PRC galimybes ir veiklą kalbėjęs įstaigos direktorius Gražvydas Juodišius akcentavo, kad įkurtame Sektorinio praktinio mokymo centre Marijampolėje mokymų kryptis ir yra žemės ūkio technologijų bei kitų sektorių darbuotojų praktinis rengimas. Direktorius pasidžiaugė ir stiprėjančiu Kudirkos Naumiesčio skyriumi, didėjančiu  mokinių skaičiumi, vykusiu traktorininko meistriškumo konkursu, kuriame dalyvavo ir bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, tai, pasak direktoriaus, yra puiki proga pažinti profesinį mokymą, sulaukta didžiulio vietinio verslo dėmesio.

„Mūsų įstaigos užduotis yra, kad atėjęs jaunas žmogus galėtų rinktis regione paklausią specialybę, gauti konkurencingą darbą ir liktų regione, čia Šakiuose, pasirinktų vietinį darbdavį. Siūlome taip pat įgyti traktorininko teises, baigti ūkininkavimo pradmenų kursus“, – kalbėjo G. Juodišius.

Tokiu susitikimu su švietimo bendruomene pasidžiaugė ir Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba.

„Išmaniosios technologijos keičiasi šviesos greičiu ir populiarėja žemės ūkyje. Todėl reikalingas ir tam tikras specialistų paruošimas, kompetencijų ugdymas. Ir tas stereotipas, kai žemės ūkio specialistas buvo tiesiog traktoriaus operatorius, seniai pasenęs. Mums reikalingos naujos technologijos, kad būtume konkurencingi Europoje ir pasaulyje. Tam ir investuojam, pradedant nuo dirvos tyrimų, sėjimo, išmaniųjų tręšimų bei purškimų, baigiant išmaniąja sandėliavimo technika. Ūkininkų bendruomenė nori prisidėti ir bendradarbiauti, suteikti sąlygas moksleiviams susipažinti su ūkininkų turima modernia technika, rengti lauko dienas ir supažindinti su naujausiais ūkininkavimo metodais“, – kalbėjo I. Duoba visgi akcentuodamas, kad trūksta kompetentingų specialistų dirbti su tam tikrais technologiniais įrengimais, trūksta ir pačios darbo jėgos. 

UAB „Agrodronas“ atstovas Gintaras Zavarauskas susirinkusiems pristatė dronų naudą ir perspektyvas žemės ūkyje, kintamos normos žemėlapius, taškinio purškimo privalumus bei plačiau supažindino su pačiais dronais. 

„Be abejo, dronai turi daug privalumų prieš dabar naudojamą techniką ir technologijas: nepaliekamos technologinės vėžės, sunaudojama mažiau vandens, kuro, mažinama CO2 emisija bei kita. Modernus dronas kainuoja apie 30 tūkst. eurų“, – kalbėjo svečias primindamas, kad kol kas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, dėl įstatymu nustatytų draudimų dronais negalima purkšti augalų apsaugos produktų. 

Kudirkos Naumiesčio krašto ūkininkas Edmundas Raškauskas teiravosi dėl dronų naudojimo pasienio zonoje. Pasak G. Zavarausko, teisės aktai leidžia dronus naudoti žemės ūkio darbams, tik orlaivyje turi būti įrengtas radijo atsakiklis. 

Apie melioracijos situaciją rajone kalbėjęs savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Vaičiūnas pasakojo, kad pirmieji melioracijos projektai pradėti vykdyti dar 1954–1957 metais, o bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas daugiau nei 70 proc. 

„Kad melioracijos sistemos normaliai funkcionuotų, reikalingas didelis valstybinis finansavimas, tačiau rajonas gauna apie 320 tūkst. eurų melioracijos statiniams prižiūrėti ir remontuoti. Juos rekonstruoti galime iš europinių lėšų. Esam nuo 2004 m. įvykdę 15 projektų, šiuo metu vertinamas dar vienas. Nuo kovo 1 d. gali teikti paraiškas ir fiziniai asmenys pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“, – kvietė R. Vaičiūnas. 

To paties skyriaus vedėja Irena Žemaitienė apžvelgė pasėlių deklaravimo rezultatus bei laukiamas naujoves. Anot jos, rajone prieš 25-erius metus buvo deklaruota tik apie 52 tūkst. ha, o buvo metų, kuomet deklaruota ir daugiau nei 97 tūkst. ha žemės. Rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausiai auginami javai, kurie sudaro beveik 55 proc., antroje vietoje rapsai –14 proc. 

„Žirnių, kai juos galėjome purkšti augalų apsaugos priemonėmis, buvo beveik septyni tūkstančiai ha (2016 m.), o 2023 m. liko tik 985 ha. 1999–2003 m. linų auginome 2000–2500 ha, 2023 m. – vos 56 ha“, – skaičius pateikė I. Žemaitienė pridurdama, kad rajone 2017 m. atsirado pluoštinės kanapės, auginamos aliejui. 

I. Žemaitienė priminė, kad šiuo metu yra derinamos pasėlių deklaravimo 2024 m. taisyklės. 

Susitikimo pabaigoje Marijampolės profesinio rengimo centras, atstovaujamas direktoriaus G. Juodišiaus, Šakių ūkininkų sąjunga, atstovaujama pirmininko I. Duobos, bei Kubilių žemės ūkio bendrovė, atstovaujama valdybos pirmininko Martyno Miliūno, pasirašė bendradarbiavimo sutartį.