Giedrė PLEČKAITYTĖ

Kasmet didėjantys kukurūzų plotai pasistiprinti prieš žiemą vis labiau vilioja laukinius gyvūnus – ypač šernus. Šį rudenį, kaip niekada ankstesniais metais, padaugėjo ūkininkų skundų dėl šernų niokojamų kukurūzų laukų. Dėl patirtos  žalos įvertinimo nustatymo ūkininkai kreipiasi į savivaldybės nuostolių vertinimo komisiją.

Nuotr. Šiemet, kaip niekada ankstesniais metais, skaičiuojami didesni nuostoliai dėl šernų nuniokotų kukurūzų laukų.

Dažnėja šernų išpuolių

Rudens antroji pusė – didysis kukurūzų derliaus nuėmimo metas. Į kukurūzų laukus skuba ne tik žemdirbiai, bet ir šią kultūrą ypač pamėgę šernai. Dėl padažnėjusio šernų antplūdžio rajono ūkininkai skaičiuoja vis didesnius nuostolius. Jei pernai į Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytą žvėrių ir naminių gyvūnų padarytos žalos vertinimo komisiją kreipėsi tik Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus, tai šiemet - mažiausiai šešių ūkių savininkai. Praėjusį penktadienį minėtoji savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio vadovaujama komisija, kurią sudaro specialistai: Irena Žemaitienė, Remigijus Žaliaduonis, Rimantas Valiukas,  ir kiekvienos seniūnijos žemės ūkio specialistas, lankėsi ūkininko Sigito Stanaičio kukurūzų laukuose. Čia šernai nuniokojo apie aštuonis ha kukurūzų. Tuo tarpu UAB „Grūduva“ nuniokoti du ha kukurūzų, Kubilių žemės ūkio bendrovėje – apie septyni ha. Kokius nuostolius ūkininkai patyrė pinigine išraiška, paaiškės po Naujųjų metų, kai bus paskelbtas oficialus vidutinis kukurūzų derlingumo rodiklis rajone.   

 
Nuostolių atlyginimas

Tai, kad šiemet ūkininkai skaičiuoja kur kas didesnius nuostolius nei ankstesniais metais, lemia ir kasmet didėjantys kukurūzų plotai. Panašu, jog didesnę atsakomybę dalis žemdirbių linkę versti medžiotojams. Žemdirbiai ir medžiotojai iš susidariusios padėties turės suktis draugiškai susitarę arba teisiniu keliu. „Kol kas turime signalų, kad Kubilių žemės ūkio bendrovė, A. Stonkus ir ūkininkas D. Bilskis krypsta į tą pusę. Tačiau ieškoma draugiškų kompromisų“, - teigė A. Vigelis. Po komisijos pateiktų išvadų dėl padarytos žalos, jeigu ūkininkas kreipsis antrą kartą, dėl nuostolių padengimo galės kreiptis į teismą.

Pasak A. Vigelio, rajono žemdirbiai linkę ieškoti kompromisų ir susidariusią situaciją spręsti taikiai. „Reikėtų abiem pusėms stengtis, kad nebūtų tos žalos ir nesakyti, kad tik medžiotojai kalti dėl žalos. Galima išnaikinti šernus, kaip vokiečiai išsinaikino vilkus. Pas mus vilkų yra per daug. Kiduliuose vilkai papjovė veršelius ir dabar neleidžiama šauti vien todėl, kad vokiečiai kažkada visus iššaudė. Paskui taip ir nebelieka gamtoje pusiausvyros, gamta ir miškas turi turėti žvėrių“, - teigė A. Vigelis, pridurdamas, kad vėlesnis išnaikintų gyvūnų aklimatizavimas yra labai brangus.

Pasak vedėjo, ir žemdirbiai turi rūpintis pasėlių apsauga. „Kartais pasėliai per arti miško pasėjami ir pykstama, kad medžiotojai negali prieiti prie miško“, - sakė A. Vigelis, pridurdamas, kad būtinas kompromiso menas - gal reikia mažinti šernų skaičių, gal ūkininkams reikėtų atokiau nuo miško kukurūzą sėti. Esama ir tokių ūkininkų, kurie bokštelius pastato medžiotojams - kiti neleidžia privažiuoti ir šaukia, kad niokojami pasėliai, o vėliau patiria nuostolių.

Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis pavirtino, kad šiemet žemdirbiai į draugiją nesikreipė. Paprastai skundą dėl žvėrių nuniokotų laikų gavusi draugija, informuoja draugijai priklausantį medžiotojų būrelį ir situacija atitinkamai sprendžiama. „Kai kada medžiotojų galimybės irgi ribotos, todėl ir ūkininkas turėtų pamąstyti, kur būtų galima sėti kukurūzus“, - pridūrė G. Liepuonis.