Anuo metu Jėzus pasakė mokiniams palyginimą:
„Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius. Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių.
Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis.“ (Lk 6, 41–45)
Ramūnas Mizgiris arba tiesiog brolis Ramūnas viliasi visų žmonių išganymu (žr. Mt 18, 11–14), todėl yra pranciškonas (bernardinas), kunigas ir Biblijos draugijos narys. Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas vienuolis gyveno atsiskyręs miške ir garsėjo dorybingu gyvenimu. Netoli buvo miestelis, kuriame gyveno graži mergina ir jos tėvai, besiverčiantys prekyba.
Netikėtai pastebėję, kad jų dukra laukiasi, tėvai pasiuto iš pykčio. Mergina atsisakė įvardyti, kas yra kūdikio tėvas, tačiau po ilgų kamantinėjimų pasakė, kad tai vienuolis, gyvenantis miške. Labai įpykę jie atėjo pas vienuolį ir išrėžė į akis, kad jis veidmainis ir paleistuvis.
– Nejaugi?.. – tepasakė vienuolis.
Gimusį kūdikį merginos artimieji atnešė vienuoliui. Tuo metu jis jau buvo praradęs kaimelyje gyvenusių žmonių pasitikėjimą, tačiau tai jo visiškai nejaudino. Kūdikį jis apglėbė meile ir rūpesčiu: iš vietinių gyventojų pirko pieną ir viską, ko reikėjo vaikui auginti.
Praėjus metams jaunoji motina prisipažino, kad kūdikio tėvas yra jaunuolis, turguje prekiaujantis žuvimi. Tėvai ir visas kaimas iškart nuėję pas atsiskyrėlį prašė jo atleidimo ir skelbė jį šventuoju.
– Nejaugi?.. – tepasakė vienuolis.
Parengė br. Ramūnas Mizgiris, OFM
Eduardas iš Griškabūdžio:
