Slavikuose merginos tragedija. Be žinios dingo Juškaimių km. gyventoja Kasperavičiūtė Matilda, 27 m. amž. Apie dingimą buvo pranešta policijai. Po nekurio laiko sužinota, kad žemiau Viešvilės iš Nemuno išgriebtas moters lavonas. Nuvykęs vieton dingusios brolis pripažino, kad tai yra jo sesuo. Spėjama, kad savižudybė padaryta dėl nėštumo. („Suvalkietis“, 1932 10 23, p.4)
Slavikų mėsininkas Mažeika pardavinėja labai nešvariai nuvalytą mėsą. Pav., kiaulinė mėsa pardavinėjama su paliktais tokiais ilgais šeriais, kad gali žvirblis lizdą susukti. Pirkėjam pasiskundus atsako, kad vokiečiai išperka tokią, kad tik tiek jos būtų. Į tai atitinkami valdžios organai turėtų atkreipti dėmesį. („Suvalkietis“, 1932 10 23, p.4)
Griškabūdyje pūva bulvės. Daugely Zanavykijos žemesniųjų vietų, ypač Griškabūdžio rajone bulvių derlius mažas, nes užsitesęs lietus jas supūdė. Daug bulvių pūva ir aruoduose. („Suvalkietis“, 1933 10 22, p.4)
Nukentėjo žiemkenčiai. Griškabūdžio apylinkėse nekurių ūkininkų pasėtuosius rugius užpuolė šliužai ir nuėdė. Daug ūkininkų rugius sėja antru kartu. („Suvalkietis“, 1933 10 22, p.4)
Neatsargumas su vaikais. Griškabūdžio miestelio arbatinės savininkės O. Bankuvietės 4 metų mergaitė įpuolė į verdantį vandenį ir smarkiai apipliko. Nelaimingoji kurį laiką pasikankinusi mirė. („Suvalkietis“, 1933 10 22, p.4)
Kaimelyje likvidavosi bažnytinis choras. Nuo senų laikų Kaimelio parapijoj nebuvo giedojęs joks choras. 1928 m. mestais į šią parapiją atsikėlė gabus vargonininkas M. Motiejaitis, kuris suorganizavo iš vietinio jaunimo pirmą bažn. chorą. Per keletą metų choras gerai išsilavino ir gana gražiai šventadieniais bažnyčioje pagiedodavo. Parapijiečiai tuo labai džiaugėsi ir didžiavosi prieš kitus. Deja, ilgainiui prie kitų vargonininkų choras pradėjo irti ir šiomis dienomis visiškai likvidavosi. Dabar sekmadieniais bažnyčioje jau choras nebegieda. („Suvalkietis“, 1935 10 27, p.3)
Kiduliuose negražiai elgiasi jaunimas. Šios apylinkės kaimuose yra nuo seniai užsilikęs paprotys dirbti kaip kuriuos svarbesnius ūkio darbus talkomis. Prasidėjus bulviakasiams, linoroviams ir kitiems ūkio darbams, beveik kiekvienas ūkininkas darosi talką. Tokiose talkose dažniausiai dalyvauja jaunimas. Kaip paprastai, po tokių talkų visuomet būna surengta vadinama „Šutvė“ (robaksas). „Šutvėse“ kiekvienas jaunuolis stengiasi parodyti savo „gabumus“. Kiekvienoje „Šutvėje“ visuomet galima išgirsti didžiausią pliauškimą, tauzijimą, keiksmus ir kitus nepadorius išsireiškimus. Labai negražu, kad pliauškime neatsilieka ir merginos. („Suvalkietis“, 1935 10 27, p.4)
Barzduose elgetaujanti „daktarkos“ agentė. Paskutiniu laiku Barzdų apylinkėje pasirodė kažkokios „daktarkos“ agentė, kuri elgetaudama įkalbinėja žmones gydytis pas jos peršamą „stebuklingą daktarą“ gyvenančią Pilviškio geležinkelio stoty. Ši „daktarka“, pasak jos agentės, smertelnai sergantį ligonį išgydanti per tris dienas. Jos gydymo būdas: kasdien, saulei netekėjus ir nusileidus skaudamą vietą patepti švęstu vandeniu ir kalbėti paslaptingus žodžius, kurie ligas vėjais išvaro. Bet, regis, ši „stebukladarė“ pasisekimo neturi. („Suvalkietis“, 1936 10 24, p.4)
Eduardas iš Griškabūdžio:
