Pavyzdinga dviratininkų ekskursija. VIII-15-16 d. Kuro kaimo dviratininkai darė ekskursiją po Suvalkiją. Aplankyta: Griškabūdis–Naumiestis–Vilkaviškis–Virbalis–Kybartai–Vištytis–Kalvarija–Marijampolė–Kaunas ir kiti mažesnieji miesteliai. Ekskursijos tikslas: aplankyti įžymesnius miestus, pamatyti Suvalkijos ūkininkų kultūrą, pasigrožėti Kupiškio ir Vištyčio kalnais. Ekskursijai didžiausio įspūdžio paliko Vištyčio ežeras su savo gražiais reginiais ir didesnieji Suvalkijos miestai, kaip Marijampolė ir kt. Ekskursuota 1/2 dienos ir per tą laiką padaryta 300 klm. („Suvalkietis“, 1931 08 30, p.5)
Lekėčiai. Traginga gandro mirtis. VIII-23 d. Rūdšilio miško biržėje, ties St. Povilaičio lauku, varlinėjo gandras. Staiga pašoko ir puolė prie kelmo, kur buvo didelė gyvatė. Pagavęs ją i snapą pakilo oran ir momentaliai versdamasis nupuolė į balą jau nebe- gyvas. Padarius jo skrodimą, pasirodė, kad gyvatė įkirsdama sužeidė galvą ir užnuodijo kraują. („Suvalkietis“, 1931 08 30, p.5)
Lukšiai. Bėda be kavalierių, bėda su kavalieriais. Jurbūdžių kaimo p-lė V. sužavėjo net tris bernužėlius. Ir ką vargšė darys: vienas gražus, kitas irgi, o trečias taip pat. Bernužėliai gana dažnai aplankydavo savo svajonių karalaitę. Tačiau VIII- 22 d pataikė visi trys. Jonas R. atėjo pirmas. Neteko vargšui nė gerai sušilti, kitas beldžiasi į duris: -Valiute, Valiute! Valiutė randa išeitį. Atidarius rūbinę spintę, įstumia ten Joną ir atkiša duris atkeliavusiam. Po to nespėjo nė durų užkišti, ateina trečias! Padėtis nemaloni, nes abu kavalieriai manė, kad tik jis vienas lankąs Valiutę. Tuo tarpu išlenda iš spintos ir Jonas R. Dabar kavalieriai susiprato esą prigauti. Bet kadangi kieme pradėjo loti šuo ir kažkas nubudęs išėjo kieman, kavalieriai bijodami viešosios nuomonės spruko kas sau, kad tik niekas jų nepažintų. Taip panelį Valiutė ir liko be kavalierių... („Suvalkietis“, 1931 08 30, p.5)
Žemoji Panemunė. Netvarka su keltu. Norėdamas persikelti ties Žem. Panemune per Nemuną, turi gerokai paieškoti keltininko, kol jį surandi, o kartais ir visai negalima rasti, nes, sako, „ant kalno išėjęs“... Dar blogiau, kai tenka iš kitos Nemuno pusės keltis. Kartais tenka išlaukti apie valandą ir daugiau, kol keltininkas arba visai pašalinis žmogus „susimyli“. Nežiūrint to, mokestis už perkėlimą yra didesnis, negu taksos nustatyta. Kam keltų kontrolė ir priežiūra priklauso, turėtų tuo susirūpinti ir toki keltą sutvarkyti. („Suvalkietis“, 1932 08 28, p.5)
Šakiai. Tvarkoma ugniagesyba. Iki šiol šakiečiai gerų gaisro gesinimo ir geros komandos kaip ir neturėjo. Dabar, kaip teko patirti gesinimo priemonės pagerės ir ugniagesių komanda sustiprės. P. burm. J. Piečiukaičio pastangomis įsigyta kelių šimtų metrų gesinimui žarnos ir užsakytas siurblys, kuriuo per minutę bus galima išlieti 1000 litrų vandens. Kuomet tai įvyks, netaip bus baisus gaisro pavojus kaip dabar. („Suvalkietis“, 1936 08 29, p.4)
Barzdai. Trūksta žmonių. Barzdų apylinkėje labai skundžiasi, kad už pinigus negalima gauti pasisamdyti darbininkų laukų darbams. Esą, sunku gauti žmonių pasisamdyti ir visiems metams. Pasiteiravus, kodėl taip yra, nurodoma dvi priežastis. 1) Darbininkai, kuriuos būdavo galima gauti pasamdyti metams ar padieniams darbams, esą išvažiavę li į Latviją, ir 2) Labai esąs jaučiamas bendras žmonių pamažėjimas, Daug yra senbernių ir senmergių. („Suvalkietis“, 1936 08 29, p.4)
Eduardas iš Griškabūdžio:
