Kiekviename žmoguje reikia ieškoti Dievo atvaizdo...

younanoAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį antradienį Šakių evangelikų liuteronų parapijoje lankėsi pirmą kartą su oficialiu vizitu Baltijos šalyse viešintis Pasaulio liuteronų sąjungos prezidentas, evangelikų liuteronų bažnyčios Jordanijoje ir Šventojoje Žemėje vadovas, vyskupas dr. Munibas Younanas ir jį lydinti Europos regiono koordinatorė kun. dr. Eva Sybille Vogel Mfato.
 
Nuotr. Vyskupo dr. Munibo Younano įsitikinimu, krikščioniškoje misijoje svarbiausia, kad bažnyčia taptų pranašiška ir rūpintųsi pačių vargingiausių žmonių poreikiais.
 
Pasak garbaus svečio, pirmoji viešnagė Lietuvoje – tai ne tik apsilankymas pas pilnateisę Pasaulio liuteronų sąjungos narę, bet ir galimybė pastiprinti bei  paremti evangelikų liuteronų bažnyčios misiją. Lydimas Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio, vyskupas dr. Munibas Younanas apsilankė ir Šakiuose.

Čia Pasaulio liuteronų sąjungos prezidentas domėjosi liuteronų bažnyčios vykdomais socialiniais projektais,Vaikų globos namų auklėtinių gyvenimu, apžiūrėjo naujai iškilusius šeimyninius globos namus ir evangelikų liuteronų bažnyčią, susitiko su Šakių miesto garbės piliečiu Johannes Kunze ir dar devyniais savanoriais iš Vokietijos Saksonijos žemės, kurie šiuo metu pradėjo remontuoti senuosius vaikų globos namus, pritaikant juos dviejų šeimynų gyvenimui. Taip pat jis trumpam susitiko su spaudos atstovais ir užsuko pasisveikinti su rajono savivaldybės meru Juozu Bertašiumi.

Pasidomėjus apie jo įspūdžius pirmą kartą lankantis mūsų krašte, vyskupas dr. Munibas Younanas neslėpė, kad didžiausią įspūdį jam padarė vietinės liuteronų bažnyčios veikla. „Tai yra diakonija. Dalis to, kam ir skirta bažnyčia. Tokie dalykai kaip Vaikų globos namai – yra bažnyčios veiklos branduolys, - teigė jis, džiaugdamasis, kad Lietuvoje liuteronų bažnyčia yra gyva ir iš tiesų skelbia Evangeliją.

Apaštalų darbų knygoje nurodoma, kad diakonija - tai krikščionių bendruomenės rūpestis savo nariais, patiriančiais skurdą, negalavimus bei kitokias bėdas. Būtent parapija visada buvo labdaros bei paramos vargstantiems organizatorė, o jos nariai – aukotojai. Vienose parapijose diakonijos veikia kaip visiškai savarankiškos organizacijos, kitose -  su parapijos tarybomis, dar kitur diakoninė veikla yra neatsiejama nuo parapijos, jaunimo ir kunigo veiklos.

Prisistatydamas svečias paaiškino, kad Pasaulio liuteronų sąjunga vienija liuteroniškos tradicijos krikščionių bažnyčias. Ji buvo įkurta 1947 metais Lunde, Švedijoje, ir šiuo metu atstovauja daugiau nei 72 milijonams krikščionių 79 pasaulio valstybėse. Pasaulio liuteronų sąjunga reprezentuoja bažnyčias nares ekumeniniuose ir tarpreliginiuose santykiuose, teologijos, humanitarinės pagalbos, žmogaus teisių, komunikacijos ir misijos srityse. Jos  būstinė įsikūrusi Ženevoje, Šveicarijoje. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia Pasaulio liuteronų sąjungos nare tapo 1967 metais.

Vyskupas dr. Munibu Younanas yra dvyliktasis Pasaulio liuteronų sąjungos prezidentas. Turėdamas Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūros pabėgėlio statusą, jis aktyviai dalyvauja tarpreliginiuose ir ekumeniniuose santykiuose Artimųjų Rytų regione ir tarptautiniu mastu. Jis yra vienas iš ekumeninės pagalbos programos Palestinai ir Izraeliui įkūrėjų, nuo 1985 metų aktyvus Artimųjų Rytų Bažnyčių Tarybos narys.

Kalbėdamiesi su vyskupu dr. Munibu Younanu, domėjomės, kas jo krikščioniškoje misijoje yra svarbiausia. „Manau, svarbiausia  yra siekti, kad   bažnyčia taptų pranašiška ir rūpintųsi pačių vargingiausių žmonių poreikiais. Ji privalo žiūrėti į ateitį, o ne gręžiotis į praeitį, - tvirtino garbus svečias. – Šiandien matome, kad pasaulyje nėra visiškai nepriklausomų valstybių ir visiškai nepriklausomų bažnyčių. Mes vieni nuo kitų priklausome ir privalome veikti kartu trijuose svarbiausiuose aspektuose – krikščioniškoje misijoje, diakonijos labdaringoje veikloje  ir teisingumo siekime.“

Paklaustas, kaip suvienyti žmones, kad pasaulyje atsirastų dagiau meilės, ramybės ir taikos, vyskupas dr. Munibas Younanas atsakė: „Šiandien tai galėtų padaryti tik dialogas – žmonių kalbėjimasis, stengiantis suprasti kitokį požiūrį. Manau, kad dialogas tarp skirtingų religijų žmonių turėtų būti esminis dalykas. Pasaulyje nėra vienos religijos, todėl turime išmokti girdėti ir kitas religijas. Labai svarbu suvokti, kad mus turi vienyti ne tik paprastas, bet ir orus žmoniškumas.“

Pasaulio liuteronų sąjungos prezidentas pabrėžė, kad šių dienų religiniame dialoge yra tokių dalykų, kurie paliečia kiekvieną iš mūsų. „Pirmiausiai – tai mokėjimas priimti kitą žmogų, kuris yra visiškai kitoks. Kiekviename žmoguje yra Dievo atvaizdas. Turime paklausti savęs, ar aš matau Jį krikščionyje, musulmone, ateiste ar dar kitą tikėjimą išpažįstančiame žmoguje, - kalbėjo svečias. -  Galbūt jūsų klausimas šiek tiek susijęs ir su Paryžiaus įvykiais, kurie mus paragino labai rimtai susimąstyti. Liuteronų bažnyčia griežtai nusistačiusi prieš bet kokią prievartą. Šiandien labai svarbu, kad dialoge su musulmonais galėtume apibrėžti, kas yra sąžinės laisvė ir žodžio išraiškos laisvė.“

Pasak evangelikų liuteronų bažnyčios Jordanijoje ir Šventojoje Žemėje vadovo, kitas klausimas, ar žodžio išraiškos laisvė gali niekinti kitas religijas, ar turi jas saugoti ir gerbti? „Pats esu iš Jeruzalės, Vidurinių Rytų,  ir galiu pasakyti, kad ten musulmonai mąsto kitaip nei europiečiai. Jie nemato  jokio skirtumo tarp religijos ir valstybės. Jei tu padarai kažką blogo vienam, tai sužeidi ir kitus, jei pažemini vieną, tai pažemini visus, - paaiškino vyskupas dr. Munibas Younanas. -  Europoje bažnyčia nuo valstybės atskirta. Tai atsitiko po Reformacijos.  Todėl, kai bandome paaiškinti, kad Europa yra sekuliari (t.y. pasaulietiška ir nieko bendro neturinti su religija), tai musulmoniškajame pasaulyje to niekas nesupranta, nes jų manymu būti sekuliariu arba ateistu tai reiškia vis tiek  turėti savo požiūrį į gyvenimą, vadinasi, vis tiek kažkuo tikėti. Europoje sekuliarus žmogus suprantamas kaip asmuo, visai  nesusijęs su religija.“

Pasaulio liuteronų sąjungos prezidento nuomone, egzistuoti turi tiek religijos, tiek ir žodžio išraiškos laisvė. „Kaip tai subalansuoti? Bet kokiu atveju, žodžio išraiškos laisvė - tai neturėtų būti tyčiojimasis iš kitų religijų ar šventų vietų. Ji turėtų būti susieta su pagarba kitokį tikėjimą išpažįstantiems žmonėms“, - teigė svečias.

Vyskupas dr. Munibas Younanas viešnagės Lietuvoje metu turėjo progą susitikti su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, liuteronų dvasininkais, ekumeniniais svečiais, susipažinti su liuteronų bažnyčios vykdomais socialiniais projektais. Po to jis išvyko į kitas Baltijos šalis - į Latviją ir galiausiai į Estiją, kur vyks evangelikų liuteronų vyskupo įšventinimo iškilmės.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.