Penktadienį sutrikusio intelekto žmonių bendrija „Šakių viltis“ minėjo veiklos 20-metį. Renginio metu skambėjo eilės, sveikinimai, bet neužsimerkta ir prieš gana sunkią tokių žmonių realybę, nepritaikytą aplinką, diskriminaciją.

Renginys prasidėjo bendrijos himnu, kurio žodžiuose nuolat kartojama, kad šie žmonės irgi gali mylėti, švytėti ir džiaugtis tuo, ką turi šalia. Tačiau, kaip dėmesį atkreipė bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova, labiau reikia temptis, o ne džiaugtis. Pasak viešnios, Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva įgyvendina 2010 m. Seimo ratifikuotą JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Tenka apgailestauti, kad šalis gavo 73 rekomendacijas, iš kurių tik trys teigiamos. D. Migaliova tikina, kad Lietuva turi atlikti labai daug namų darbų, kad užtikrintų lygias galimybes. Dabar belieka vardinti trūkumus. Gaila, kaip sakė „Vilties“ vadovė, kad visuomenė bijo sutrikusio intelekto žmonių, mažai apie juos žino ir retai susiduria. Būtent visuomenė sukuria  įvairius socialinius ir struktūrinius barjerus, nėra efektyvios bendruomenių sistemos, į sprendimų priėmimą nėra įtraukiami šie asmenys, neatžvelgiama į jų poreikius.

„Tai rimtas dokumentas, stovintis aukščiau už Lietuvos teisės aktus. Šalis turi priimti mums palankius sprendimus. Mamos, neverkit, jei jūsų vaiko nepriima į šalia esančią mokyklą, kreipkitės į teismą, netylėkite“, – ryžtingai kalbėjo D. Migaliova.

Ji akcentavo, kad sutrikusio intelekto asmenys pagalbą turėtų gauti tada, kada reikia jiems, o ne tada, kada nurodo įstaigų darbo laikas.

„Šiems žmonėms visada reikėjo, reikia ir reikės šalia esančio žmogaus, todėl būtina kalbėti ir apie asmeninius asistentus, kurie užsienio šalyse jau seniai jokia naujiena“, – sakė viešnia.

Griškabūdietė, neįgalią mergaitę auginanti mama Oresta Naumavičienė sakė, kad belieka viltis, kad pažadai, jog tokie vaikai gaus kokybiškas paslaugas, kada nors bus ištesėti, o tėvai nediskriminuojami.

Tačiau nesinori gražios sukakties proga kalbėti tik apie liūdnus dalykus. Yra ir kuo pasidžiaugti. „Šakių vilties“ 20-mečio proga pirmame buvusios gimnazijos aukšte atidaryta bendrijos nario Tomo Patašiaus fotografijų paroda. Nors pats autorius nedalyvavo, buvo galima pasigrožėti jo užfiksuotais peizažais, pastatais.

Gausiai susirinkusiems svečiams sveikinimo eiles dovanojo „Šakių vilties“ nariai Jurgita Dėdinaitė, Irena Vaivadaitė, Eglė Karūnaitytė. Būrelis „Šešėliai ir mes“, vadovaujamas režisierės Laimos Kajokaitės-Balčiūnienės, pristatė ir nuotaikingą pasirodymą pagal pasaką „Ropė“. Padėkos žodžiai skambėjo ne tik „Šakių viltis“ vadovei Romai Dėdynienei, bet ir Dienos užimtumo centro auklėtojoms Ingridai Kazlauskienei ir Kristinai Riaubei.

„Vaikai į centrą ateina su įvairiomis nuotaikomis ir auklėtojoms yra didelis darbas juos nuraminti, įvesti į dienos ritmą. Kol mūsų vaikai yra Užimtumo centre, mes esame ramūs. Ačiū jums už tai“, – tėvų vardu padėkos žodžius tarė viena mama.

Sveikinimo žodžius 20-mečio proga skyrė valdžios, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Svarbiausia, kaip daugelis kalbėjo, kad veiklos netrūktų, ji būtų kokybiška, o vietos po saule turi užtekti visiems – ir sveikiesiems, ir neįgaliesiems.