Šunų paroda nepalieka abejingų

sunu paroda
Šįmet Šakių kinologų klubo gražiausio šuns titulą pelnė labradoro retriveris (kairėje ), jo savininkė Eugenija Sajonienė. L. Poškevičiūtės nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį savaitgalį J. Lingio parke vėl karaliavo keturkojai, vyko Šakių kinologų klubo rengiama kasmetinė visų veislių šunų paroda „Zanavykų vasara 2020“ bei „Šakių miesto taurė 20“. Net dvi dienas ringuose varžėsi bei vedlių, veislynų ir kituose konkursuose dalyvavo apie 480 augintinių. Tiesa, šįkart dalyviai tik iš Baltijos valstybių ir Suomijos.

Šiemet šunų veisėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos parodoje pristatė 122 skirtingas veisles. Parodos teisėja Jūratė Butkienė pasidžiaugė Šakių kinologų klubo, vadovaujamo Valentino Stikliaus, surengtomis parodomis, viešnią iš Kauno ypač žavėjo itin komfortiška aplinka J. Lingio parke.

„Kas vieną kartą čia pabuvo, kitais metais stengiasi vėl dalyvauti. Čia labai jauku ir komfortiška visiems dalyviams ir mums, teisėjams“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad šiemet jiems visgi apsunkino teisėjavimą privalomas kaukių dėvėjimas.
Ji pasakojo, kad kiekviename ringe buvo ir neįprastų veislių – tokių kaip Rytų Europos aviganis, Liuzianos šuo, amerikiečių plikasis terjeras.

Augintiniai dvi dienas varžėsi veislių ringuose, šunis demonstravo jaunieji vedliai, šunų parodoms vis labiau populiarėjant, į šią įdomią veiklą įsitraukia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

Augintiniai ir jų šeimininkai, įsitaisę J. Lingio medžių pavėsyje, kaip išmanydami rūpinosi savo augintiniais, rengė juos ringams. Pakalbintas vos dvejų metų aristokratiško, per 60 kilogramų sveriančio juodojo rusų terjero Nordo šeimininkas Augis pasakojo, kad šiuos šunis veisia jau penkiolika metų, namuose dar keturi augintiniai. Pasiteiravus, kodėl pasirinko būtent juoduosius rusų terjerus, šunų veisėjas juokavo: „Todėl, kad juoda. Moterims labai patinka, nesitepa... Augintinį kerpu pats, jam šiuo metu labai karšta. O kur žiemą būna? Penkiolika metų jie guli ant sofos.“

Pirmą kartą varžybose Šakiuose dalyvaujanti viešnia iš Latvijos džiaugėsi puikiu renginiu, gera parodos vieta, ji atsivežė rytų Europos aviganius.

„Rytų Europos aviganiai – tai labai universalus šuo: puikus kompanionas, sargas, šeimos draugas, lengvai pasiduodantis dresuoti. Šie šunys perneša ir atšiaurų orą, ir karštį“, – pasakojo Rytų Europos aviganius veisianti latvė Karina.

Abi parodos dienas gerai pasirodė ir titulus pelnė ir Šakių rajono kinologų klubo narių augintiniai: keturi amerikiečių akitos (sav. Rasa Martinaitienė), kurtsharai (sav. Reda Vaitonienė) veisėjos Dinaros Gudaitienės grifonai bei kiti. D. Gudaitienė pasakojo, kad dalyvavimas parodose nėra toks lengvas, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio: teisėjai vertina ne tik grožį, didelį dėmesį skiria keturkojo laikysenai, eisenai, elgesiui.

R. Martinaitienės šešių mėnesių augintinė Bekė laimėjo pirmą vietą mažylių grupėje. Kurtsharų veislynas „Medeinos giraitė“ (sav. R. Vaitonienė) sekmadienio konkurse buvo pripažintas geriausiu.

Sekmadienio pavakarę tradiciškai buvo renkamas gražiausias Šakių kinologų klubo šuo. Šiemet šiuose rinkimuose varžėsi penki keturkojai, juos vertinęs teisėjas Ernestas Balsiukas gražiausiu išrinko labradoro retriverį (sav. Eugenija Sajonienė). Beje, šiam augintiniui simpatijas atidavė ir rajono meras Edgaras Pilypaitis, dėl mero taurės varžėsi būrys Lietuvoje gimusių šunų, pelniusių titulus dviejų dienų parodose.

Dvi dienas vykusi paroda, nepaisant alinančio karščio, sutraukė ir būrį žiūrovų, juk šioje šunų parodoje augintiniai buvo vienas už kitą gražesni.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3