Nors ištisus metus į Kidulius užsuka turistai, o renginiai laisvalaikio salėje džiugina ne tik vietinius, dvaras visu gražumu visuomenei atsiveria tik tą vieną savaitgalį metuose ir nuodėmė būtų tai praleisti tiems, kurie mėgaujasi dvariška kultūra. Organizatoriai kviečia prisiminti 19-ojo amžiaus puotas užmiesčio dvaruose ir puoselėja seniai pamirštas tradicijas, kur reikšmingas gali būti kiekvienas šokis, kiekvienas vėduoklės mostas ar šachmatų partija. Šiuolaikiška dvaro kultūros interpretacija užsiima Šakių kultūros centro Kidulių laisvalaikio salės darbuotojai, savanoriai, aktyvūs bendruomenės nariai ir kiekvienas, kuris tampa šventės dalimi, o ne pasyviu stebėtoju.

 

Tradicijos nesikeičia: vasarai įgavus pagreitį kiduliečiai prisimena būtą ir nebūtą praeitį. Būtent patirties, išminties ir jaunatviško smalsumo sintezėje gimsta šis gražus renginys. Rodos, šventė šiemet kiek kitokia, tačiau kertiniai akmenys tie patys: laikas krašto pažinimui, kraštotyrai, keramikai, šokiams, svečiams ir kiek supopuliarintai klasikinei muzikai, kuriai abejingų nelieka.

Napoleono lobio ieškojo kompanija iš Tauragės, apie Lietuvos miškų ir lankų skonius meduje pasakojo bitininkė Jolanta Žilaitienė, savo naują knygą pristatė Vincas Kriščiūnas, keramikos dirbtuvėse sukosi Kidulių jaunimo ekologinis klubas „Šerenta“, Kidulių dvaro istorinių šokių studijos „Il ballo della luna“ vadovė Irma Svetlauskienė mokė istorinio valso teorijos ir praktikos, pasirodė dvaro šokių kolektyvas ir kviestiniai svečiai, iki vėlumos skambėjo grupės „El Fuego“ dainos.

„Idėja, prasidėjusi nuo minties dvaro parke surengti viešą šokių popietę, per 5 metus išaugo į nemenką festivalį“, – prisipažįsta Irma Svetlauskienė, džiaugdamasi, kad puoselėjama tradicija keičiasi pagal aplinkybes ir savaip auga – yra tikra, gyva ir reikalinga. Jau šešerius metus istorinių šokių studija „Il ballo della luna“ rengia 19 a. dvariškos kultūros nuotrupomis pagrįstą programą.

„Viskas prasideda nuo žmogaus, jo atsidavimo idėjai, sugebėjimo įsigilinti ir pajausti, o paskui ir perteikti. Užsidėti tik kostiumą neužtenka. Jį dar reikia užpildyti vidiniu pajautimu. Kiekvienas jų kitoks, ir kiekvienas reikalauja kitokio išpildymo, manierų, net eisenos...“– sako ji ir džiaugiasi, kad renginio svečiai taip pat susižavi teatrališkais akcentais: kas išsitraukia pamirštą skrybėlę ar vėduoklę, kas puošnesnę, ilgą suknelę, o kas tiesiog užsuka pasigėrėti.

Kuriama pokylio atmosfera – atspindys trumpo miestelio istorijos fragmento, kai dvaras klestėjo. Šokių studija „Il ballo della luna“ kasmet šiam pokyliui rengia naujus šokius, teatralizuotą programą.

„Mažam miesteliui tai nemenkas iššūkis, bet kasmet sugebame nustebinti… Labiausiai džiaugiuosi kantriu ir sunkiu kolektyvo darbu repeticijose, rengiantis šiai šventei. Džiaugiuosi vietos žmonių palaikymu ir aktyviu dalyvavimu. Užsimezgusios draugystės su Marijampolės, Rietavo, Rokiškio, Veliuonos istorinių šokių kolektyvais kasmet dovanoja žiūrovui nepamirštamas renginio akimirkas“, – didžiuojasi I. Svetlauskienė.

Ji priduria, kad šiemet ypač sunku visiems kolektyvams, nes karantinas atėmė brangų repeticijų laiką.

Žinoma, renginys reikalauja daug darbo ir pasiruošimo.

„Be pagalbos neapsieitume. Šakių kultūros centro komanda puikiai atliko savo darbą, Kidulių dvaro kolektyvas plušėjo prieš šventę ir jos metu. Kidulių bendruomenės centras „Vinkšnupis“ su pirmininku Martynu Mockevičiumi priešakyje bei Kidulių seniūnija su seniūne Renata Švelnyte – ne tik atsakingai atlieka savo pareigas, bet ir patys yra dvaro šokių kolektyvo nariai, – vardijo Kidulių laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Milda Prūsaitytė. – Ačiū ir kiduliškiams, kurie dovanojo gyvas gėles dvarui papuošti bei vaisius svečiams vaišinti. Taip pat ir savanoriams, kurie sutiko svečius ir jiems pagelbėjo kuo galėdami. Džiugu, kad graži draugystė tęsiasi ir su vynine-kavine „Vilkenta“ – malonu kraštą reprezentuoti su jų gaminiais, kurie ne tik kalba patys už save, bet ir turi šalyje pripažintą vardą.“

Kraštotyrininkas Vincas Kriščiūnas nustebina kiekviena savo knygą ir, kaip sako jo skaitytojai, susitikus papasakoja dar daugiau, nei nuoširdžiai sudėta knygose. Jo gebėjimas praeitį kaip žemuoges ant smilgos suverti į nuoseklų pasakojimą šįkart knygoje „Skiedra plaukia – laivas važiuoja“ Apie Nemuną ir gyvenimą šalia jo. Savotiška motyvacija toliau gaivinti laivybą šioje upėje.

Vakaro programą atidarė Smalininkų pučiamųjų instrumentų orkestras „Vingis“, o vainikavo grupės „El Fuego“ koncertas.

Monika Būblaitytė