Mažoji Lietuvos kultūros sostinė Lekėčiai pakvietė į savitą, gana rudenišką renginį „Skambantis skveras“.

 

Lekėtiškiai, miestelio svečiai rinkosi į miestelio skverą, jau nuklotą spalvotais rudeniniais lapais. Tačiau renginio organizatoriai grėbti skverą užklojusių lapų neskubėjo. Ant lapų paklotės Šakių meno mokyklos mokiniai ir jų mokytojos Lolita Rūgytė ir Simona Kudirkienė netrukus sukūrė skulptūras – iš medžio šakų supynė riedulius, tarsi visatos simbolius.

Tą popietę Lekėčių skverą papuošė ir daugiau skulptūrėlių, sukurtų iš gamtos dovanų: rudeninių vaisių, kankorėžių, žolynų. Prie jų kūrimo prisidėjo jau visi šventės dalyviai – mažieji lekėtiškiai, jų tėveliai, senjorai.

Dar vienas simbolis nuo šiol puoš Lekėčių miestelio skverą – tarp čia augančių medžių kabės varinis sodas.

„Nuo šiol Lekėčių miestelio žmonių viltys ir troškimai bus įkūnyti pačių surištame variniame sode“, – apie šio simbolio prasmę sako lekėtiškis, fotografas Algirdas Jonas Repšys.

Ėmė Lekėčių miestelio žmonės į rankas po vario vamzdelį, atidžiai vėrė po dalelę ir dar kiekvienas sakė savo palinkėjimus, pasiūlymus miesteliui, patiems sau. Vėliau varinis sodas pakibo tarp skvero medžių. Taip, pasak šios idėjos autorės, vienos iš šventės organizatorių, režisierės Vaidos Brazaitienės, nuspręsta įprasminti 2020-uosius – Tautodailės metus.

Ko lekėtiškiai linkėjo? „Daug šeimų ir vaikučių, daugiau jaunimo. Būti sveikiems, draugiškiems ir mylėti vieniems kitus. Pasitikėjimo visiems visose srityse ir t.t.“.

Surašyti linkėjimai buvo sudeginti ant simbolinio aukuro, kad pakiltų į aukštybes ir galbūt būtų  išgirsti.

Nors dalyvių nebuvo gausu, buvo juntama šilta bendrystė. Susirinkusieji dar vaišinosi šeimininkių išvirtais cepelinais, klausėsi Griškabūdžio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro, vadovaujamo Valdo Sinkevičiaus.

„Draugo“ inf.