Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras (1881–1944). Seimui 2021-uosius paskelbus J. Zikaro metais, lapkričio pabaigoje skulptorius prisimintas ir Vinco Kudirkos muziejuje. Skulptoriaus asmenybę plačiau pristatė Juozo Zikaro namų-muziejaus muziejininkė Rasa Jonė Ruibienė.

Ne vienas esame matę „Laisvės“ statulą ir skulptūrą „Knygnešys“, stovinčias prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Jų autorius – vienas pirmųjų profesionalių nepriklausomos Lietuvos skulptorių J. Zikaras. Minint Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, 1928 m. J. Zikaras pastatė „Knygnešio“ skulptūrą.

 

Kaune, Žaliakalnyje, stovi kuklus medinis skulptoriaus J. Zikaro namelis-muziejus. Jame visą gyvenimą dirbanti R. J. Ruibienė pasakojo ir apie kitus reikšmingus J. Zikaro darbus. Jis sukūrė visų nominalų litų ir centų monetų gipsinius modelius, žymių valstybės veikėjų portretinius biustus ir bareljefus  – Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Antano Smetonos, Jono Šliūpo bei Vinco Kudirkos. Panevėžio bažnyčias puošia menininko sukurtos Kristaus Karaliaus bei šv. Aloyzo skulptūros.

Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Endriukaitytė atskleidė svarbiausią J. Zikaro ryšį su Kudirkos Naumiesčiui. Kaip žinia, šio miesto tiltui per Šešupę tarpukariu buvo suteiktas Vinco Kudirkos vardas, tiltas papuoštas J. Zikaro sukurtais bareljefais. 1952 m. abi plokštes nuo tilto liepta nuplėšti ir išlydyti. Bareljefai dingo. 1988 m. sugrąžinus tiltui dr. Vinco Kudirkos vardą, jį vėl papuošė paminklinės plokštės su himno autoriaus atvaizdu. Tada ir paaiškėjo, kad vienas originalus J. Zikaro sukurtas bareljefas išliko naumiestiečio Juozo Šipailos dėka, kuris visą sovietmetį bareljefą slėpė, o paskui originalą perdavė muziejui, kur jis iki šiol eksponuojamas.

1992 m. pabaigoje nuo tilto abi bareljefų kopijos pavogtos, nes buvo iš vario, 1995 m. vėl atkurtos ir pritvirtintos. Jų kūrėja dailininkė Skaistė Žilienė.

„Juozas Zikaras ryški asmenybė, savo gyvenimu atspindinti tarpukario Lietuvos dvasią. Atsidavimą tėvynei, kūrybiškumą ir gal net naivų optimizmą, galiausiai viską paaukojusį dėl tų, kuriuos mylėjo labiausiai“, – pasakojo muziejaus vedėja V. Endriukaitytė.

„Draugo“ inf.