Sūduvos metus minėjo sostinėje

suduvos metai vilniuje
Sūduvos kraštas šiemet švenčia prijungimo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 600 metų sukaktį. Šeštadienį sostinėje, prie Žemės ūkio ministerijos, įvyko Sūduvos metams paminėti skirtas renginys, kuriame tarp septynių savivaldybių amatininkų, tautodailininkų, saviveiklininkų – ir gausus būrys mūsų krašto atstovų.

Žinią apie Zanavykijos kraštą Vilniuje skelbė ne tik meras Edgaras Pilypaitis, sveikinęs renginio dalyvius, bet savo dainomis džiugino Mamų ir dukrų kvartetas, Briedžių laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapela „Linas“, o savo produkciją unoravai pristatė kūrėja Justė Masevičiūtė, medinių dubenų meistras kriūkietis Darius Balčiūnas, gaminiais džiugino ir „Saldūs ūsai“, „Gamtos girnos“, o kepyklėlės gardėsius bei „Sūduvos bobą“ paskanauti kvietė „Gulbelės“ komanda.

Be Šakių r. savivaldybės, Sūduvos metams skirtame renginyje savo kraštą reprezentavo ir Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Prienų ir Kauno rajonų savivaldybės. Gausiomis delegacijomis, kurias lydėjo merai, džiaugėsi ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis pabrėžė, kad sūduviai visada buvo darbštūs, atkaklūs, nuo seno garsėjo žemės ūkio veiklomis bei pasiekimais.  

Tiesa, atvykėlius sostinėje, kaip įspūdžiais po renginio dalijosi Rima Rauktienė, priėmė ne itin saulėtas dangus, į pavakarę visai lietumis prapliupęs.

„Bet viskas buvo puiku! Išskyrus vieną visus kirbinusį klausimą – ar šventės šūkį – Atvykite ir švęskime su Sūduva kartu – išgirdo vilniečiai?.. Arba tiesiog išgirdo mažai... O Lietuvos regionai turtingi! Turtingi viskuo ir nori dalintis“, – mintimis dalijosi R. Rauktienė, apgailestavusi, kad, be pačių dalyvių, susidomėjusių buvo itin mažai, o atėjusieji skundėsi, kad nebuvo reklamos ar bent minimalios rodyklės į šventę, mat netoliese šurmuliavusioje Gatvės muzikos dienoje žiūrovų netrūko, tad žinodami apie Sūduvos metams skirtą renginį tikriausiai mielai būtų pro jį prasukę...

2022–ieji paskelbti Sūduvos metais Seimo nutarimu pažymint tai, kad 1422 m., pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Skelbiant Sūduvos metus taip pat įvertinta Sūduvos reikšmė Lietuvos valstybės istorijoje, šio krašto įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi procesams, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar vartojate mūsų krašte pagamintą produkciją?

klausimelis 12 03Aušra iš Valenčių:

Užsukam į „Laimę“ pyragų. Vyras iš vietinės įmonės dažnai perka šakočius. Taip pat ir raugintus kopūstus. Kokybė pasiteisino, todėl ir perkam. Rečiau nusiperkam vietoje gaminamo aliejaus. Dažnai iš anksto užsisakom norimos produkcijos. Apie pirtininkų teikiamas paslaugas ne itin žinau. Baldininkų paslaugomis taip pat netekę naudotis. Galbūt daugiau naudojuosi grožio paslaugomis, dauguma žmonių – autoservisų. 

klausimelis 12 03 2

Rasa iš Šakių:

Taip, perku. Kepyklos „Rugelis“ gaminius, mėgstam Juškų raugintus kopūstus. Dažniausiai produkciją įsigyjam iš pačių gamintojų, jų įmonėse. Perkam todėl, kad esam išbandę, pavyzdžiui, kopūstus. Nuvežam net artimiesiems. Prekybos centruose renkamės labiau mūsų krašte pagamintą produkciją. Tai sveikesnis, kokybiškesnis maistas. Be abejo, naudojamės grožio specialistų, odontologų paslaugomis. Tiesa, nei pirtininkų, nei baldininkų paslaugomis neteko pasinaudoti.

europos pulsas350px

IDLT240726 MA2022baneriai300x600

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
duarto baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.