Sūduvos metus minėjo sostinėje

suduvos metai vilniuje
Sūduvos kraštas šiemet švenčia prijungimo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 600 metų sukaktį. Šeštadienį sostinėje, prie Žemės ūkio ministerijos, įvyko Sūduvos metams paminėti skirtas renginys, kuriame tarp septynių savivaldybių amatininkų, tautodailininkų, saviveiklininkų – ir gausus būrys mūsų krašto atstovų.

Žinią apie Zanavykijos kraštą Vilniuje skelbė ne tik meras Edgaras Pilypaitis, sveikinęs renginio dalyvius, bet savo dainomis džiugino Mamų ir dukrų kvartetas, Briedžių laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapela „Linas“, o savo produkciją unoravai pristatė kūrėja Justė Masevičiūtė, medinių dubenų meistras kriūkietis Darius Balčiūnas, gaminiais džiugino ir „Saldūs ūsai“, „Gamtos girnos“, o kepyklėlės gardėsius bei „Sūduvos bobą“ paskanauti kvietė „Gulbelės“ komanda.

Be Šakių r. savivaldybės, Sūduvos metams skirtame renginyje savo kraštą reprezentavo ir Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Prienų ir Kauno rajonų savivaldybės. Gausiomis delegacijomis, kurias lydėjo merai, džiaugėsi ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis pabrėžė, kad sūduviai visada buvo darbštūs, atkaklūs, nuo seno garsėjo žemės ūkio veiklomis bei pasiekimais.  

Tiesa, atvykėlius sostinėje, kaip įspūdžiais po renginio dalijosi Rima Rauktienė, priėmė ne itin saulėtas dangus, į pavakarę visai lietumis prapliupęs.

„Bet viskas buvo puiku! Išskyrus vieną visus kirbinusį klausimą – ar šventės šūkį – Atvykite ir švęskime su Sūduva kartu – išgirdo vilniečiai?.. Arba tiesiog išgirdo mažai... O Lietuvos regionai turtingi! Turtingi viskuo ir nori dalintis“, – mintimis dalijosi R. Rauktienė, apgailestavusi, kad, be pačių dalyvių, susidomėjusių buvo itin mažai, o atėjusieji skundėsi, kad nebuvo reklamos ar bent minimalios rodyklės į šventę, mat netoliese šurmuliavusioje Gatvės muzikos dienoje žiūrovų netrūko, tad žinodami apie Sūduvos metams skirtą renginį tikriausiai mielai būtų pro jį prasukę...

2022–ieji paskelbti Sūduvos metais Seimo nutarimu pažymint tai, kad 1422 m., pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Skelbiant Sūduvos metus taip pat įvertinta Sūduvos reikšmė Lietuvos valstybės istorijoje, šio krašto įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi procesams, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar domitės savo krašto istorija?

klausimelis 04 15Zenonas iš Ritinių:

Esu gimęs ir augęs netoli Gelgaudiškio, tai mačiau kaip keitėsi dvaras. Džiaugiuosi, kad dabar jis naujai suremontuotas. Apie paskelbtus Paprūsės metus nesu girdėjęs. Spaudą skaitau ir naudojuosi internetu, tai dabar paskaitysiu ir daugiau pasidomėsiu. Kad buvo Prūsija, kur dabar Kaliningrado sritis, girdėjau. 

klausimelis 04 15 2

Genovaitė iš Šakių:

Manau, nepakankamai. Turėtume daugiau skaityti literatūros. Apie Šakius žinau, kad čia gyveno daug žydų. Apie juos pasakojo mano mama. Atsimenu sovietmetį, o apie Paprūsės metus negirdėjau. Manau, jauni žmonės geriau žino savo krašto istoriją, to mokosi mokykloje.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.