Spalio 14 d. Lukšiuose visuomenei pristatyta skulptūra „Pegasas“ (aut. prof. Arvydas Ališanka), skirta skulptoriui Vincui Grybui atminti, dar pavasarį iškilusi prie Lukšių Vinco Grybo gimnazijos. Minint Vinco Grybo 132-ąsias gimimo metines gimnazijoje taip pat buvo surengta konferencija, kurios metu plačiai nušviestas ir paties skulptoriaus gyvenimas, kūryba.

Renginys prasidėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje kasmetine, jau dešimtąja pilietinio ir dvasinio ugdymo konferencija, kurios šiųmetinė tema – „Vincas Grybas. Gyvenimas ir kūryba“. Sveikinimo žodį tarusi gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė priminė, kad rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2020-ieji metai buvo paskelbti V. Grybo metais, o viena iš priemonių skulptoriaus atminimo įamžinimui Lukšiuose ir buvo paminklo pastatymas. Pasak direktorės, tais metais konkursui 16 skulptorių pateikė 25 idėjas, o 2020-ųjų rugsėjį buvo paskelbta, jog konkursą laimėjo A. Ališankos kūrybinė idėja „Pegasas“. Anot N. Šapolienės, vieta paminklui buvo parinkta dar 2000-aisiais, minint skulptoriaus 110-ųjų gimimo metinių jubiliejų, būtent čia buvo įkasta kapsulė su įsipareigojimu šioje vietoje pastatyti paminklą.

„Garbė mūsų ugdymo įstaigai, kad mūsų parkelyje rado vietą toks įspūdingas, didingas meno kūrinys. <...> Pagražėjo ne tik mūsų gimnazijos aplinka, ne tik Lukšiai, bet ir mes patys viduje. Įsipareigojame juo rūpintis. Mums dabar smagu matyti būrelius žmonių, grupeles ekskursantų, svečius, akimirkai stabtelėjusius prie Pegaso, nuskaitančius lankomo objekto QR kodą ir susipažįstančius su skulptoriumi Vincu Grybu“, – kalbėjo N. Šapolienė bei padėkojo įstaigoms, žmonėms, prisidėjusiems prie idėjos įgyvendinimo.

Apie skulptoriaus vaikystę, jauną besiformuojantį menininką savo pranešime kalbėjo V. Grybo vaikaitė, vitražo dailininkė, Jurbarko Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja Rasa Grybaitė, kuri pirmiausiai pasidžiaugė gražiai plėtojama muziejaus ir gimnazijos bendruomenės draugyste. Kalbėdama apie V. Grybo vaikystę ir jaunystę akcentavo, kad jis gimė būtent Suvalkijos žemėse, kur lietuviai valstiečiai aktyviai priešinosi rusifikacijai. Suvalkiečiai tėvai patys mokė savo vaikus. Vincuką taip pat mokė tėvas, kuris buvo mokytas žmogus, bendravo su knygnešiais. Taip pat ji akcentavo, kad laimė, jog  būtent Zyplių dvarininkas Tomas Potockis sužinojo apie gabų jo apylinkėse gyvenantį berniuką ir sudarė sąlygas V. Grybui siekti savo svajonės.
Apie skulptoriaus gyvenimo ir kūrybos vingius kalbėjusi menotyrininkė, monografijos „Vincas Grybas. Gyvenimo ir kūrybos drama“ autorė dr. Nijolė Tumėnienė akcentavo, kad V. Grybas yra žymiausias paminklinių skulptūrų kūrėjas, sukūręs daug skulptūrų, palikęs daug neįgyvendintų projektų.

„V. Grybas Pegasą nulipdė kuomet mokėsi Kauno meno mokykloje. Jis nesuspėjo jo atlieti, išvažiavo į Paryžių, paliko mokyklos patalpoje. Mokyklai prireikė garažo, skulptūrą išmetė. Skulptūros nebeliko. Šiandien rodydama Pegaso skulptūros nuotrauką noriu pasakyti, kad V. Grybas galėjo daryti ir tokius ekspresyvius darbus ir labai įdomiai sukomponuotus, dinamiškus, – kalbėjo dr. N. Tumėnienė. – Šito paminklo idėja buvo pasirinkta ir parenkant Ališankos skulptūros motyvą. Šiandien skulptūrą apžiūrėjau ir noriu pasidžiaugti, kad darbas labai gerai įsirašė į erdvę, gerai yra sukomponuotas tas takas, kuris eina taip vingiuotai. Ališankos skulptūros idėja labai aiški – Vinco Grybo jaunystė. Jaunystės polėkis, džiaugsmas, nuoširdumas, atvirumas pasauliui.“

Gimnazijos bendruomenė visą mėnesį įvairiais renginiais, projektais, parodomis prisiminė ir minėjo žymųjį Lietuvos skulptorių, paminklų kūrėją. Gimnazijoje, Zyplių dvare vyko įvairios veiklos, mokinių kūrybinės dirbtuvės, interpretacijos Vinco Grybo kūrinių motyvais. Mokiniai lipdė iš molio, plastilino, modelino įvairias figūras, piešė, drožinėjo, rašė laiškus Vincui Grybui. Mokiniai lankėsi Jurbarke, skulptoriaus muziejuje, jo žūties vietoje uždegė žvakeles. Sukurtus darbus gimnazistai pristatė konferencijos metu.

Skulptorius Vidas Cikana prisiminė, kad minint V. Grybo šimtmetį, jo tėviškėje Peleniuose buvo pastatytas atminties ženklas, apgailestavo, kad vėliau jis buvo nugriautas, kad taip ir nepavyko perkelti iš sodybos klėtelę.

Vėliau konferencija tęsėsi prie naujosios skulptūros „Pegasas“.

„Rašydama šį laišką Jums, gerbiamas skulptoriau, domėjausi, kuo gali būti susijęs kūrėjas ir šis sparnuotas žirgas. Sako, kad Pegasas – poetinio įkvėpimo simbolis. Graikų mitai pasakoja, kad tai – sparnuotas Dzeuso žirgas Pegasas, kanopos smūgiu Helikono kalne išskėlęs Hipokrenės šaltinį, kurio vanduo teikęs įkvėpimą poetams. Lyg ir tampa aiškiau –  Jūs, Pegasas, kūryba – tai tarsi nedaloma visuma, – skaitė savo laišką skulptoriui Patricija. –  Šiandien aš stoviu čia, šalia bronzinės skulptūros – Pegaso su raiteliu. Iškart į akis krenta didybė, kuri kiekvieną lankytoją tarsi kviečia kartu kilti, skristi ir netgi kurti. Atidžiai įsižiūriu į raitelį – kodėl jis toks? Kur jo veidas? Galbūt tas raitelis – tai jūs, gerbiamas skulptoriau? Juk jus meno sparnuotasis žirgas turėjo skraidinti metų metus, kai kūrėte savo nuostabias skulptūras. O gal tas raitelis gali būti kiekvienas iš mūsų? Juk trokštame būti nešami Pegaso į savo svajonių ir kūrybos šalį.“

Renginio dalyvius sveikino rajono meras Edgaras Pilypaitis, įžvalgomis pasidalino ir skulptorė, skulptūros meno tyrinėtoja Aušra Jasukevičiūtė, pasidžiaugdama, kad dėl paminklo konsultuotasi ir su profesionaliais skulptoriais.

„Lietuva yra pilna visokiausių skulptūrų – prastesnių, geresnių. Šiuo atveju mes turime kūrinį, dėl kurio ne gėda. Manau, šis Pegasas ir tie dideli sparnai ir yra tai, ko reikia šiuolaikinei visuomenei: būti savimi, svajoti, nelipti vieni kitiems per galvas, o eiti garbingai, dvasingai, racionaliai, protingu keliu, – kalbėjo A. Jasukevičiūtė. – Geras gimnazistų pastebėjimas dėl veido nebuvimo. Vincas Grybas iš čia iškeliavo paskui savo svajonę, o veidą įgijo su patirtimi, kai žinojo, kokią misiją gyvenime turi įvykdyti. Pegaso rankos susilieja su sparnais, tai rodo, kad reikia lavinti savo talentus. To linkiu ir jums, vaikai.“

Prie savo darbo stovėdamas skulptūros autorius A. Ališanka pripažino, kad ši diena bene džiugiausia jo gyvenime.

„Tiek šiandien išgirdau skulptūros kodų perskaitymų, kuriuos aš bandžiau paslėpti, bet vis dėlto išlukšteno visi. <...> Tiek kūrybingų gimnazijos mokinių. Tikiuosi, kad jie atkeliaus studijuoti į akademiją. Mane šitame konkurse dalyvauti paskatino humaniškos, tinkamos skulptoriams sąlygos, kurios leido ramiai, be streso įgyvendinti tą kūrinį. Džiaugiuosi, kad ir šitoje puikioje vietoje nusėdo tas mano Pegasas, – kalbėjo paminklo autorius ir dėkojo visiems, prisidėjusiems prie idėjos įgyvendinimo.