Lapkričio 7 d. Šakių viešojoje bibliotekoje atidaryta žurnalistės, vilkaviškietės Birutės Nenėnienės žirgų fotografijų paroda. „Su savimi visada nešiojuosi mobilųjį telefoną. Vaikščiojant pavymui lydi Chorezma ir Roza. Stabtelime. Ir iš tų stabtelėjimų išeina, kas išeina – asmeninės nuotraukos atminčiai“, – sako parodos autorė.
Fotografijų autorę B. Nenėnienę pristatęs parodų rengėjas Vitas Daniliauskas prisipažino, kad jį su autore suvedė žirgai.
„Pamačiau socialiniuose tinkluose jos nuostabius arklius. Ir įkalbinėjau, kad surengtų fotografijų parodą. Birutė yra kuklus žmogus, nenori vadinti save fotografe ar menininke. Bet man pavyko ją ištraukti į dienos šviesą“, – kalbėjo V. Daniliauskas. 
L. Poškevičiūtės nuotr.
Nuotraukose užfiksuoti trys B. Nenėnienės šeimos turimi žirgai, tačiau labai skirtingomis akimirkomis, skirtingų nuotaikų, galbūt trunkančių vos sekundę ar dvi, kurių žirgų neturintis žmogus net neturi galimybės pamatyti – kai arkliai miega, žaidžia, bendrauja tarpusavyje. Nuotraukose – gyvūnai, spinduliuojantys tvirtumą, o kartu ir ramybę.
Birutė pasakojo, kad žirgai jų namuose atsirado 2015 m. ir vyras paprašė juos nufotografuoti.
„Pirmasis mūsų žirgas buvo Akme, Baltijos Hanoverių veislės, ji pas mus pateko traumuota. Kadangi jai buvo liūdna, įsigijom jauną vienerių metų Chorezmą, ją leidome į jojimo kursus. Akme sunegalavo. Tada sūnui vienas žirgininkas padovanojo Rozą. Trumpą laiką turėjome visus tris žirgelius. Vėliau liko Chorezma ir Roza. Kartais vyras važiuoja su sportiniu vežimėliu ar karieta, sūnus sugrįžęs balnoja ir jodinėja“, – apie žirgų atsiradimą jų namuose pasakojo Birutė.
Anot jos, fotografuoti pradėjo nuo mokyklos laikų, šiandien išeidama pasivaikščioti dažniausiai fotografuoja su telefonu.
„Išeini pasivaikščioti, negali nematyti. Negaliu nefotografuoti. Ir paros laikas skirtingas yra, ir gamta skirtinga. Ne vien žirgus fotografuoju. Aš tiesiog kalbuosi ir su gyvūnais, ir su gamta, ir su savimi, – atskleidžia parodos autorė. – Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie myli žirgus. Šiandien važiuojant jau labai retai kur pamatysi žirgą.“
L. Poškevičiūtės nuotr.
Parodos autorė dėkojo V. Daniliauskui už pažintį, už padrąsinimą surengti žirgų fotografijų parodą. Su B. Nenėnienės žirgų fotografijų paroda jau susipažino ir plokštiečiai, ir marijampoliečiai.
Su paroda autorę sveikinęs savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas taip pat pasidalino sentimentais apie arklius, kuriuos laikė jo seneliai, kad ir jam teko rankose vadžias paturėti, svarstė, kad šiandien, deja, laukuose matom vien tik techniką.
„Jei kur pamatai besiganantį žirgą, tai norisi prieiti ir apsikabinti“, – kalbėjo su parodos atidarymu sveikinusi Augenija Kasparevičienė.
Eduardas iš Griškabūdžio:
