Šakių bibliotekoje – baigiamasis „Vasaros su knyga“ susitikimas

Ignė Zarambaitė vaikams pasakojo apie savo kelią, pomėgius, skaitė naujausios knygos ištraukas ir įtraukė į smagius konkursus. L. Morkūnienės nuotr.

Rugsėjo 25-ąją Šakių viešojoje bibliotekoje įvyko gyvas ir šiltas susitikimas su šilutiške prozininke, knygų vaikams ir paaugliams autore, Lietuvos rašytojų sąjungos nare Igne Zarambaite. Tai buvo baigiamasis skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ renginys, subūręs moksleivius iš Šakių, Gelgaudiškio, Plokščių, Sintautų ir Kriūkų. Įveikę iššūkį, jie smalsiai leidosi į pažintį ne tik su autore, bet ir su jos kuriamais pasauliais.

Pati autorė tapo ir renginio vedėja: ji pasakojo apie savo kelią – nuo vadybos ir verslo administravimo studijų Vilniaus universitete iki sprendimo grįžti į gimtąją Šilutę ir rašyti. I. Zarambaitė į vaikų literatūros pasaulį įžengė 2015 m., kai antrajame Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse jos sukurta pasaka „Emilio laiškas“ pelnė geriausio metų debiuto nominaciją. Šiandien jos kūriniai jau išversti į latvių, estų, ukrainiečių ir slovėnų kalbas. Viešnia prisipažino, kad kūrėjams gyvi susitikimai labai svarbūs, nes jie leidžia pažinti skaitytoją, moko atvirumo, nes iš vaikų gali sulaukti visokių – net pačių nepatogiausių – klausimų. Šių jaunoji publika baigiantis renginiui viešniai tikrai negailėjo. Vaikams buvo įdomu ir konkrečių knygų gimimo istorijos, ir asmeniniai faktai apie autorę.

zarembaite igne2L. Morkūnienės nuotr.

Ignė vaikų smalsumą žadino pasakodama, ką veikia, kai nerašo. Ji prisiminė darbo bibliotekoje etapą, kai negalėjo ramiai stebėti, kaip nurašomi leidiniai keliauja į atliekas. Todėl jai kilo mintis knygoms padovanoti antrą gyvenimą – taip gimė jos knygų skulptūros ir 3D pasauliai. Be to, ji dar ir piešia, kuria lėles, fotografuoja, puošia namus meniškomis detalėmis, moka pasidaryti vieną kitą baldą, o laisvalaikiu… žaidžia futbolą. Tas platus veiklų spektras, regis, buvo geras pavyzdys vaikams, kad aplink vyksta daug įdomaus, kad galima nerti į pačias įvairiausias sritis, o knyga – vienos iš daugelio durų į fantazijų pasaulį.

Rašytoja klausinėjo vaikų, kurias knygas šie yra perskaitę, ir mielai dalijosi, kaip gimsta personažai, su kokiais kūrybiniais iššūkiais kartais tenka susidurti.

Bene didžiausią vaikų smalsumą pažadino viešnios pasakojimas apie naujausią knygą „Debesėlis“. Ji skirta 7–10 metų skaitytojams ir, nors knygoje pasakojama istorija apie Aistį, siužetas pasiskolintas iš tikro Ignės gyvenimo. O viskas prasidėjo nuo to, kad vieną dieną ant palangės jai nusileido baltas balandis – jaukus, draugiškas ir visada alkanas saulėgrąžų. Rašytoja su juo susidraugavo, pakrikštijo Debesėlio vardu, o jo atskridimas tapo kone kasdieniu ritualu. Naujausioje knygoje balandis tapo Aisčio draugu, padedančiu įveikti baimes, pažadinti vaizduotę ir ryžtis nuotykiui. Autorė papasakojo, kaip kūrė knygos atmosferą, pristatė veikėjus ir temas, paskaitė keletą ištraukų iš knygos ir patikrino klausytojų budrumą. Tiksliausiai atsakiusių laukė prizai, o po renginio – kas tik norėjo, galėjo gauti ir autografą bei nusifotografuoti su autore. Ši popietė tapo ne tik gražiu „Vasaros su knyga“ finišo akcentu, bet ir prasminga pradžia naujiems skaitymo metams. I. Zarambaitė visiems linkėjo namo parsinešti truputį Debesėlio, kurį juk galima pagauti kiekvienam, jei tik drįsti pakelti akis į dangų ir leistis nešamam fantazijos...

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3