Lapkričio 25-ąją startavo pasaulinė iniciatyva „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris“, prie kurios prisijungė ne tik savivaldybė, bet ir kai kurios kitos rajono įstaigos, o savivaldybės salėje antradienį smurto tema surengta konferencija. Tiesa, nepritraukusi didesnio interesantų dėmesio.
Įvairios nevyriausybinės ir vyriausybinės organizacijos, švietimo, socialinės, kultūros įstaigos buvo kviečiamos prisidėti prie akcijos ir pastatus apšviesti oranžine spalva, simbolizuojančia ateitį be smurto, ar tiesiog pastatyti oranžinę kėdę, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą, reiškiant solidarumą su smurtą patiriančiomis moterimis.
Simbolinė kėdė antradienį su informaciniu plakatu pastatyta ir prie savivaldybės administracijos pastato, tokios kėdės atsirado ir prie kai kurių seniūnijų, Šakių viešojoje bibliotekoje bei kitur.
Kaip kalbėjo konferenciją atidariusi vicemerė Gintautė Didžbalienė, nors savivaldybė siekia užtikrinti saugią aplinką, investuojama į prevenciją, stiprinamas socialinių paslaugų prieinamumus, to neužtenka ir svarbu išeiti už institucijos sienų, nes smurtas nėra tik šeimos reikalas.
„Mums reikia ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir drąsių, budrių kaimynų, kolegų, nevyriausybinio sektoriaus“, – pažymėjo vicemerė ir išskyrė, kad svarbu ne tik smurtą atpažinti, bet, jį atpažinus, suteikti pagalbą.
D. Pavalkio nuotr.
Moterų teisių asociacijos vadovė Vilija Žukauskaitė kalbėjo, kad visgi nuo smurto dažniausiai nukenčia moterys, o išeiti iš smurtinių santykių ypač sudėtinga, nes smurtautojo ir smurtą patiriančio asmens galios kontroliuoti savo gyvenimą nėra vienodos, neretai smurtaujant taikoma ne viena smurto forma.
„Didžiausią žalą žmogui daro sisteminis smurtas. Nėra fizinio smurto be psichologinio, dažniausiai nėra seksualinio smurto be fizinio, o ekonominio – be psichologinio“, – sakė V. Žukauskaitė, aktyviai kalbanti apie smurto problemas visuomenėje ir propaguojanti kovą su jomis. 
Moterų teisių asociacijos vadovė Vilija Žukauskaitė. D. Pavalkio nuotr.
Ji taip pat pabrėžia, kad smurtą patiria įvairūs visuomenės sluoksniai, o praktika rodo, kad smurtauja ir išsilavinę, aukštas pareigas užimantys žmonės – nuo verslininkų iki politikų. Deja, vis dar gajūs stereotipai, kad būtent moteris kažką ne taip padarė, ne taip apsirengė, pažiūrėjo, išprovokavo...
Todėl svarbu apie tai kalbėti, kad išeitis, jeigu ir nelengva, bet yra, kaip ir pagalba. Tereikia rasti drąsos jos kreiptis.
Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šakių rajone Indrė Jurjonienė kalbėjo apie vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, nes, pavyzdžiui, vien šiais metais rajone gauti 442 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 80 atvejų – galimas smurtas. Prieš vaikus taip pat taikomas ne tik fizinis, bet ir psichologinis, seksualinis smurtas, o I. Jurjonienė pažymėjo, kad vaiko nepriežiūra taip pat laikoma smurtu. Ne paslaptis, kad dažniausiai vaikams saugią aplinką tenka užtikrinti dėl to, kad šeimoje girtaujama, kyla konfliktai ir tokia aplinka nepilnamečiams tampa nesaugi.
Ji, kaip ir prieš tai minėta viešnia, taip pat pažymėjo, kad svarbiausia priimti specialistų pagalbą ir kartu stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Eduardas iš Griškabūdžio:
