Net kelias dienas rajone miestiečiai, gyvenviečių ir kaimų gyventojai rinkosi varyti įsismarkavusios žiemos. Užgavėnės nušurmuliavo triukšmingai, su muzika, persirengėlių šėlionėmis, pilnais pilvais.
Žiemą išvyti bene pirmieji pradėjo sintautiškiai: dar vasario 13 d. kvietė į Užgavėnių rabaksą, kur susirinkusius linksmino Liepalotų kaimo ir Griškabūdžio kapela „Nova“. Vasario 14 d. triukšmavo, šoko ir vijo žiemą iš kiemo bendruomenė „Lauma“.
„Su Morės dūmais paleidžiame visas praėjusių metų negandas ir blogus dalykus“, – sakė Tarpučių gyventojai.
Griškabūdyje Užgavėnių persirengėliai po miestelį šėlo, lankėsi įvairiose įstaigose, mat sakoma, kad jeigu aplanko persirengėliai per Užgavėnes, tai metai bus itin sėkmingi. Blynai išragauti buvo ir Gerdžiūnuose, Lukšiuose. Slavikiečiai rinko Užgavėnių kaukę, čirškino bulvinius blynus, Kaimelio ir Kidulių žmonės ant Lašo kalno žiemą varė ir garsiai šaukė: „Tegul triukšmas, juokas ir bendrystė prišaukia pavasarį!“
Su triukšmu žiemą vijo ir paluobiečiai. Didelis visų dėmesys sutelktas buvo į Lašininio ir Kanapinio kovą, aišku, pergalę šventė Kanapinis. Prie šventės organizavimo prisidėjo ir Kauno medžiotojų klubas „Klevas“, o viskam dirigavo Paluobių teatro artistai. 
Sudarge vykusios šventės metu Užgavėnių persirengėliai kvietė garsiai trypti, šokti, vyti žiemą iš kiemo, kad kuo greičiau ateitų pavasaris. Asmeninio archyvo nuotr.
Sudarge sekmadienį Užgavėnių šventė sutraukė arti šimto šelti pasiruošiusių dalyvių. Sudargo bendruomenės centras pasirūpino pramogomis ir vaikams, ir suaugusiems: šie virvę traukė, roges tempė, rungtyniavo blynų valgymo konkurse, o vaikai čiuožinėjo nuo specialiai šventei supilto sniego kalno. Užgavėnių persirengėliai – daktarė ir vakcinuotojos – negailėjo patarimų sveikatos klausimais, raganaitės ateitį spėjo. Visi dalyviai buvo pavaišinti bendruomenės išvirta sriuba, arbata, o kur dar šokiai ir kitos linksmybės... Sudarge išties tą dieną „nuo pat ryto blynais lijo“.
„Kas spėjo – iki valios prisikirto ir dabar gali sau ramiai laukti atšilimo“, – sakė šventės organizatorius, Sudargo bendruomenės centro pirmininkas Ignas Bacevičius.
Šakiuose prie kultūros centro taip pat šurmuliavo Užgavėnių persirengėliai, kurie kvietė ratelius sukti, blynų ragauti.
Tradiciškai per Užgavėnes būna sudeginta žiemą simbolizuojanti Morė ir taip atsisveikinama su žiema. Tiesa, romų bendruomenės atstovų nuomone, per Užgavėnes reikėtų atsisakyti ne tik žydų, čigonų personažų, bet ir tradicijos deginti Morę.
„Tai irgi yra viena iš smurto formų. Kažkada ant laužo buvo deginamos raganos, bet Morės deginimas – toks pat smurtas. Ir visa tai stebi vaikai. Kokia šventė yra deginti kitą?“ – viename interviu kalba Panevėžio romų lyderė Rasma Pažemeckaitė, pridurdama, kad reikėtų klausti visos visuomenės, ko neturėtų likti per Užgavėnes, kad visi nesiskaudintų ir visiems būtų gera bei patogu.
Griškabūdyje Užgavėnių persirengėliai po miestelį šėlo, lankėsi įvairiose įstaigose, mat sakoma, kad jeigu aplanko persirengėliai per Užgavėnes, tai metai bus itin sėkmingi. Organizatorių nuotr.
Pirmoji diena po Užgavėnių – Pelenų diena, šią dieną bažnyčiose šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „Iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi.“
Nuo Pelenų dienos prasideda gavėnios periodas. Jis trunka iki pat Velykų. Gavėnia simbolizuoja Jėzaus Kristaus pasninką dykumoje, pagal Evangelijas trukusį 40 dienų. Šis laikotarpis skirtas susikaupimui, atgailai, maldai ir dvasiniam pasiruošimui didžiausiai krikščionių šventei – Velykoms, kurios simbolizuoja Kristaus prisikėlimą ir pergalę prieš nuodėmę bei mirtį.
Eduardas iš Griškabūdžio:
