Žemosios Panemunės dvare buriamas Mecenato klubas, kuriuo siekiama ne tik prisidėti prie istorinio objekto išsaugojimo, bet ir kelti platesnį klausimą – kiek patys jaučiame atsakomybę už kultūros paveldą ir kokį santykį turime su istorine atmintimi.
Kaip sako Žemosios Panemunės dvaro valdytoja Rasa Jakelienė, šią idėją paskatino pastarųjų metų istoriniai atradimai, atskleidę gerokai didesnę dvaro reikšmę, nei manyta anksčiau. Pirminiai duomenys dvaro griuvėsius buvo sieję su XIX–XX a. pradžia, tačiau architektūriniai, archeologiniai ir istoriniai tyrimai parodė, kad tai XVII a. statyta itališkos vilos tipo rezidencija. Tyrinėjant paaiškėjo ne tik objekto amžius, bet ir jo sąsajos su Lietuvos valstybingumo istorija. Vienu reikšmingesnių atradimų įvardijama rasta knyga, paremta 1790–1830 metais dvare gyvenusio dvariškio prisiminimais, atvėrusi naujų žinių apie tuometinį dvaro gyvenimą, jo sunaikinimą maskvėnų kariuomenei niokojant kraštą, Tiškevičių vaidmenį bei ryšius su 1830–1831 metų sukilimo įvykiais. Ne mažiau svarbiu atradimu tapo ir tarpukario dvaro istorija, susijusi su Gustainių šeima bei diplomate Magdalena Avietėnaite. Tyrimai atskleidė, kad dvaras buvo susijęs ne tik su regiono, bet ir su platesniais valstybingumo, diplomatijos bei kultūrinės atminties procesais.
Anot R. Jakelienės, būtent šie atradimai paskatino mecenatystę matyti ne tik kaip praktinį būdą prisidėti prie paveldo išsaugojimo, bet ir kaip bendruomeniškumo bei visuomeninio sąmoningumo formą. Numatyta, kad Mecenato klubas veiks bendruomeninės mecenatystės principu – nariai savanoriškais įnašais galėtų prisidėti prie dvaro išsaugojimo iniciatyvų, bus informuojami apie vykstančius darbus, tyrimus ir renginius.
„Paveldas neturėtų būti suvokiamas vien kaip institucijų atsakomybė. Istorinės atminties pažinimas padeda stiprinti tapatybę, o kultūros paveldas yra neatsiejama valstybės brandos dalis – juk valstybė be kultūros, tradicijų ir paveldo – tik teritorija“, – svarsto dvaro valdytoja.
Šį pavasarį bundančiame Žemosios Panemunės dvare pradedamas šeštasis veiklos sezonas. Tikimasi, kad buriama mecenatų bendruomenė skatins ne tik dėmesį šiam objektui, bet ir platesnę diskusiją apie kultūros paveldo vietą šiandienos Lietuvoje.
Eduardas iš Griškabūdžio:
