Dar dažais kvepiantis Lietuvos akademiko Jurgio Brėdikio kūrinys „Likimas leido...“ prieš savaitę pirmą kartą buvo pristatytas ne bet kur, o Šakių ligoninės salėje. Tokiu išskirtiniu įvykiu džiaugėsi ne tik Šakių ligoninės vadovas Algirdas Klimaitis, bet ir pats autorius.

Nuotr. J. Brėdikis susitikimo metu su susirinkusiaisiais dalijosi mintimis apie mediciną, sveikatą, dvasingumą ir požiūrį į gyvenimą.

Kardiochirurgo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro J. Brėdikio naujoji knyga „Likimas leido...“ -  jau ketvirtoji. Joje autorius aprašo gyvenimo kelyje sutiktas asmenybes ir tų laikų įvykių apmąstymus. „Man labai malonu pirmąjį knygos pristatymą rengti jūsų ligoninėje, nes čia galiu matyti savo skaitytojus, buvusius mokinius bei mano mokinių mokinius ir sulaukti kritikos. O kalbant apie naująją mano knygą, tai ją pradedu klausimu: kodėl rašau?“, - sveikindamasis su susirinkusiais kūrybos gerbėjais kalbėjo J. Brėdikis. Jis rašė monografijas, mokslines knygas, vadovėlius ir, tik sulaukus garbaus amžiaus, atėjo laikas mintims, apmąstymams bei prisiminimams.

 
„Likimas leido...“ galima rasti ir sudėtingų situacijų atomazgas, ir mįslingų operacijų Kremliuje paslapčių atskleidimą, ir rizikingų kelionių į Ameriką aplinkybes, tuometinės tarybų valdžios spaudimą bei įdomių susitikimų su garsiausiais pasaulio žmonėmis aprašymus...

J. Brėdikis susitikimo metu su susirinkusiaisiais dalijosi mintimis apie mediciną, sveikatą, dvasingumą ir požiūrį į gyvenimą. Jis pasakojo besidomintis Rytų medicina ir gailisi, kad to daryti nepradėjo gerokai anksčiau.  „Į tai įsilieja ir kvantinė, dar kitaip, vibracinė medicina. Ateities mediciną, aš galvoju, sudarys tradicinė, senoji Rytų šalių, modernioji ir naujoji kvantinė arba energinė medicina. Todėl, kad žmogų pirmiausiai reikia įsivaizduoti ne tik kaip kūną, kurį mes gydome, bet kaip kūrinį, kurį sudaro kūnas, protas ir siela. Maža to, žmogus yra energinis sutvėrimas, kuris ir gyvuoja dėka tos energijos“, - kalbėjo profesorius. 82-ejų metų sulaukęs J. Brėdikis mano, kad jo mokytojai per mažai akcentavo šiuos dalykus. Tačiau jam prireikė ne vienerių metų, kad pakeistų mąstyseną ir savo ateistinį požiūrį. Visgi jis ir dabar mąsto apie laimę, jos supratimą ir kelia retorinį klausimą, kas tai yra laimė, ir ar laimingas jis pats.

J. Brėdikis - išskirtinis žmogus ir išskirtinė asmenybė, su kuria pabendrauti buvo susirinkusi ligoninės bendruomenė.