„Likimas leido...“ – Šakių ligoninėje

bredikisDar dažais kvepiantis Lietuvos akademiko Jurgio Brėdikio kūrinys „Likimas leido...“ prieš savaitę pirmą kartą buvo pristatytas ne bet kur, o Šakių ligoninės salėje. Tokiu išskirtiniu įvykiu džiaugėsi ne tik Šakių ligoninės vadovas Algirdas Klimaitis, bet ir pats autorius.

Nuotr. J. Brėdikis susitikimo metu su susirinkusiaisiais dalijosi mintimis apie mediciną, sveikatą, dvasingumą ir požiūrį į gyvenimą.

Kardiochirurgo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro J. Brėdikio naujoji knyga „Likimas leido...“ -  jau ketvirtoji. Joje autorius aprašo gyvenimo kelyje sutiktas asmenybes ir tų laikų įvykių apmąstymus. „Man labai malonu pirmąjį knygos pristatymą rengti jūsų ligoninėje, nes čia galiu matyti savo skaitytojus, buvusius mokinius bei mano mokinių mokinius ir sulaukti kritikos. O kalbant apie naująją mano knygą, tai ją pradedu klausimu: kodėl rašau?“, - sveikindamasis su susirinkusiais kūrybos gerbėjais kalbėjo J. Brėdikis. Jis rašė monografijas, mokslines knygas, vadovėlius ir, tik sulaukus garbaus amžiaus, atėjo laikas mintims, apmąstymams bei prisiminimams.
 
„Likimas leido...“ galima rasti ir sudėtingų situacijų atomazgas, ir mįslingų operacijų Kremliuje paslapčių atskleidimą, ir rizikingų kelionių į Ameriką aplinkybes, tuometinės tarybų valdžios spaudimą bei įdomių susitikimų su garsiausiais pasaulio žmonėmis aprašymus...

J. Brėdikis susitikimo metu su susirinkusiaisiais dalijosi mintimis apie mediciną, sveikatą, dvasingumą ir požiūrį į gyvenimą. Jis pasakojo besidomintis Rytų medicina ir gailisi, kad to daryti nepradėjo gerokai anksčiau.  „Į tai įsilieja ir kvantinė, dar kitaip, vibracinė medicina. Ateities mediciną, aš galvoju, sudarys tradicinė, senoji Rytų šalių, modernioji ir naujoji kvantinė arba energinė medicina. Todėl, kad žmogų pirmiausiai reikia įsivaizduoti ne tik kaip kūną, kurį mes gydome, bet kaip kūrinį, kurį sudaro kūnas, protas ir siela. Maža to, žmogus yra energinis sutvėrimas, kuris ir gyvuoja dėka tos energijos“, - kalbėjo profesorius. 82-ejų metų sulaukęs J. Brėdikis mano, kad jo mokytojai per mažai akcentavo šiuos dalykus. Tačiau jam prireikė ne vienerių metų, kad pakeistų mąstyseną ir savo ateistinį požiūrį. Visgi jis ir dabar mąsto apie laimę, jos supratimą ir kelia retorinį klausimą, kas tai yra laimė, ir ar laimingas jis pats.

J. Brėdikis - išskirtinis žmogus ir išskirtinė asmenybė, su kuria pabendrauti buvo susirinkusi ligoninės bendruomenė.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pritariate šaukimui į karinę tarnybą iš karto po mokyklos?

klausimelis 06 21Albinas iš Staliorių:

Pritariu, savo pareigą kiekvienas turi atlikti. Tarnybos metu vyrukai suvyriškės, išmoks priimti rimtus sprendimus. Merginos tegul savanoriškai eina, ne koks Izraelis čia. Pats buvau kariuomenėje, patirtys, žinoma, visokios, bet šiaip į pliusą. Tiems, kurie abejoja, ar verta į šauktinius investuoti, vertėtų susimąstyti, kiek kainuoja profesionalios kariuomenės išlaikymas. Be to, jei atsitinka taip, kaip Ukrainoje, tai ką – negi tuos vaikus, kurie nieko iš viso nemoka, siųsti?

klausimelis 06 21 2

Audronė iš Veršių:

Nepritariu. Galvoju, kad reiktų jaunuoliams leisti pasimokyti, be to, nepatinka man prievarta. Lygiai tas pats su merginomis, jei tik pačios nori – valio. Pati tarnyba tikrai naudinga, reikalinga disciplinos ugdymui, o ir kitokia patirtis visada į gera. Jei būtų karas, manau, būtų visokių – ir tokių, kurie eitų tėvynę ginti, ir tokių, kurie bėgtų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.