Zyplių dvare vėl skambėjo kalvių kūjai

kalvysteLiepos 27-29 dienomis Zyplių dvare vyko tradicinė respublikinė kalviškosios kryždirbystės paroda-pleneras, kalvystės amato demonstravimas. Jo metu buvo galima ne tik pasigrožėti dvylikos kalvių darbais, bet ir stebėti visą kaldinimo procesą.

Nuotr. Kalvis Edvardas Mačaitis teigė, jog kalvystė nuo tapymo skiriasi tuo, kad kalvis drabužius gali ne tik išsitepti, bet ir visai sudeginti.

Tokie kalvystės plenerai Zyplių dvare rengiami nuo 2004 metų. Pagrindinis šių plenerų tikslas – skatinti kalvių kūrybinį aktyvumą, kalvystės populiarinimą etnografiniame krašte. Kaip pasakojo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, kalvystė yra išskirtinis ir įdomus amatas susijęs su ugnimi, kuri šiame amate yra ypatinga. „Kalvių Lietuvoje yra daug, kurie ir balkonus, ir tvoras daro, tačiau, kad darytų kryžius – tik keletas“,− teigė V. Jazerskas.

2009 metais atgaivinta Kalvių Kalvio nominacija šiemet atiteko vilniečiui Vladui Kuzinui, o praėjusiais metais Kalvių Kalviu tapo Vytautas Kryževičius.
 
Kalvis Edvardas Mačaitis pasakojo, kad kalvyste susidomėjo prieš 29 metus, kai padėdavo kalviams kaustyti arklius ar daryti kitus smulkesnius darbus. Dirbdamas suvirintoju, jis vis labiau domėjosi kalvyste. Anksčiau įvairius smulkius daiktus kaldindavo pasislėpęs, dabar jau savo profesionalius darbus eksponuoja parodose ar parduoda žmonėms. „Tapytojas tai tik patapo, pirštus išsiterlioja ir nusiplauna vandenyje, blogiausiu atveju drabužį išsitepa, o čia būna ir tokių atvejų, kai drabužiai išvis sudega“,− apie daug jėgos ir kantrybės reikalaujančio amato išskirtinumą kalbėjo E. Mačaitis. Šį amatą laikydamas ir darbu, ir laisvalaikio praleidimu Edvardas pridūrė, kad būna tokių žmonių, kurie labai susidomi šiuo menu, prašo parodyti ir pamokyti šio amato, tačiau tai trunka neilgai.

Paskutinę plenero dieną Padėkos raštai buvo įteikti Edmundui Štului, Kaziui Babravičiui, Sauliui Kroniui, Edvardui Mačaičiui, Virgilijui Mikuckiui, Rigimantui Stanaičiui, Ričardui Grekavičiui, Stanislovui Špukui, Česlovui Pečetauskui, Vladui Kuzinui, Valdui Paukščiui ir Vytautui Jaručiui.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3