Sutažas – tai ne kokio nors kovos meno ar gurmaniško patiekalo pavadinimas. Tai sparčiai populiarėjanti ir jau būrį auksarankių gerbėjų turinti rankdarbių rūšis. Sunku patikėti, kad iš nebrangių, bet kokybiškų medžiagų galima padaryti tokių prabangiai atrodančių aksesuarų. Tuo galėjo įsitikinti Ritinių bendruomenės moterys, rugsėjį išbandžiusios savo jėgas sutažo papuošalų gamyboje.

Pasak renginio „Sutažo menas“ organizatorės Janinos Ilgūnaitienės, Ritinių bendruomenės moterys, susibūrusios į savotišką Darbščiųjų rankų klubą, kasmet renkasi draugėn pasimokyti kokio nors meno, o šiemet panoro išbandyti savo galimybes ir papuošalų gamybos – sutažo technikoje.  Pamokyti šio meno subtilybių į Ritinius atvyko naginga rankdarbių kūrėja Teresė Virokaitienė iš Kriūkų. Ji supažindino moteris su sutažo istorija, prasidėjusia XIV a. Prancūzijoje, kur šis menas  buvo naudojamas rūbų puošimui ir papuošalų kūrimui. Keletą amžių ši technika buvo primiršta, tačiau mūsų dienomis ji ne tik atgimė, bet ir labai išpopuliarėjo. Ritinių moterys įsitikino, kad papuošalų gamybos procesas – tai ilgų, kruopštaus darbo valandų rezultatas. Be to, kiekvienas gaminys unikalus ir vienetinis.

Baigusios sutažo mokymosi užsiėmimus, moterys dar ilgai kalbėjo gurkšnodamos kavą, dalijosi įspūdžiais, neslėpė užplūdusio džiaugsmo.