Sveikos ir produktyvios karvės užauginimas, patiriant kuo mažiau nuostolių yra kiekvieno ūkininko tikslas. Norint tai pasiekti, reikia tinkamai prižiūrėti jau naujagimius veršelius, kad jie būtų auginami tinkamomis sąlygomis ir nesusirgtų.Normaliai ką tik gimusiam veršeliui iš nosies ir burnos pašalinamos gleivės. Jei karvė veršiavosi sunkiai ir įtariama, kad veršelis galėjo pritraukti gleivių į kvėpavimo takus, jį reikia pakelti už užpakalinių kojų žemyn galva, kad gleivės galėtų ištekėti laukan. Tuomet 5 proc. spiritiniu jodo tirpalu dezinfekuojama bamba, ją panardinant į indelį su tirpalu. Dezinfekciją reikia pakartoti ir kitą dieną. Tai padeda išvengti virkštelės ir pilvaplėvės susirgimų.
Tuomet veršelis duodamas nulaižyti karvei. Jei karvė veršelio nelaižo (dažniausiai taip elgiasi apsiveršiavusios telyčios), veršelį reikia išmasažuoti švarių šiaudų gniūžte, pašalinant gleives nuo kailio ir skatinant kūno termoreguliaciją, širdies bei plaučių veiklą.
Po to veršelis atskiriamas nuo motinos ir patalpinamas į specialų individualų gardelį (žiemą galima patalpinti į šildomą gardelį) arba paliekamas prie karvės (rekomenduotina 2-5 dienas).
Labai svarbu, kad veršelis praėjus po atvedimo 30 min. - 1 val. gautų pirmųjų krekenų. Taip pat svarbu, kad naktį atvesti veršeliai laiku gautų krekenas. Nes su pirmosiomis krekenomis veršelis gauna medžiagų reikalingų imunitetui ir atsparumui įvairiems susirgimams įgyti. Per vėlai ar iš vis negavę krekenų veršeliai būna silpni, blogai auga, dažnai serga. Prieš išmelžiant krekenas arba leidžiant veršeliui žįsti šiltu vandeniu švariai nuplaunamas ir nušluostomas tešmuo. Numelžiamos pirmosios krekenų čiurkšlės į atskirą indą, patikrinama jų kokybė iš atskirų tešmens ketvirčių. Jei kuriame nors tešmens ketvirtyje krekenos atrodo pakitusios, jų kokybę galima patikrinti įpylus į stiklinį indą ir panardinus į karštą vandenį. Geros krekenos po kelių minučių susitraukia į vientisą masę. Jei susidaro dribsniai ar išsiskiria vanduo, tokių krekenų veršeliui girdyti negalima. Tuomet jam galima sugirdyti kitos karvės geros kokybės krekenų arba galima iš anksto turėti plastikiniame butelyje užšaldytų krekenų ir jas atšildžius sugirdyti veršeliui. Pirmą kartą krekenas girdyti veršeliui reikėtų iš specialaus butelio su čiulptuku, taip kad jo galva būtų pakelta į viršų, o kaklas ištiestas, kaip žindant karvę. Per pirmąjį girdymą veršelis turėtų gauti maždaug 1 litrą 38° C temperatūros krekenų. Vėliau 3 kartus dienoje sugirdoma po 1,5 – 2 l krekenų. Pergirdyti veršelius nepatartina, nes tai gali sukelti viduriavimą. Pirmąsias 4-5 dienas veršelius patartina girdyti iš kibirėlių su čiulptukais, kuriuose yra 2-3 mm skersmens skylutės. Vėliau jie pratinami gerti iš kibirų.
Veršeliams nuo 3 dienos reikia duoti atsigerti švaraus vandens, praėjus maždaug 30 min. - 1 val. po girdymo krekenomis ar pienu. Nuo 5 dienų jau reikėtų pratinti prie starterinio kombinuotojo pašaro ir geros kokybės šieno. Veršeliui išgėrus pieną į kibirą galima įpilti saują kombinuotųjų pašarų. Laižydamas jis pajunta pašaro skonį ir greitai įpranta jį ėsti.
Kad veršeliai nuo pirmųjų dienų įprastų suėsti daugiau starterio ir šieno, kiekvieną dieną būtina išvalyti pašarų likučius ir įdėti naujų.
Milda Michailovskytė
Zigmas iš Gotlybiškių:
