
Muziejui trūksta patalpų
Kaip aiškina muziejaus direktorė R. Vasaitienė, motyvų, kodėl muziejininkams reikia būtent šio pastato, esančio šalia Zanavykų muziejaus pastato, yra keletas. Zanavykų muziejui priklausančių vertingų eksponatų didelė dalis netelpa muziejaus pastate. 300 eksponatų šiuo metu saugoma Lukšių žemės ūkio bendrovės sandėliuose. Anksčiau šie daiktai buvo sandėliuojami dvaro svirne, tačiau, prakiurus stogui, jų ilgiau ten nebuvo galima laikyti. Tekstilės eksponatai (prijuostės, lovatiesės, juostos ir kt.), kurių yra per 200 vienetų, saugomi įvairiose muziejaus pastato patalpose, tačiau nelabai tinkamomis sąlygomis – sudėti spintose, stalčiuose, sandėliuojami palėpėse. Kaip sako direktorė, šie eksponatai dėl netinkamų sąlygų ilgainiui genda, trūnija, juos graužia kandys. Visus minėtus eksponatus muziejininkai privalėtų pristatyti visuomenei atviruose muziejaus fonduose, tačiau tam reikia patalpų. Dar viena priežastis, kodėl Zanavykų muziejui reikia papildomo pastato, yra ta, kad per pastaruosius metus muziejaus veikla labai išsiplėtė ir jų edukacinių programų veiklos taip pat nebetelpa į vienas patalpas. Zanavykų muziejaus direktorė sako, kad jie turi aiškią viziją, kaip galėtų panaudoti šias patalpas muziejaus reikmėms:
„Amatininkų namo antrame aukšte įkursime atvirus muziejaus fondus, bus atviri etnografinių eksponatų fondai. Atviruose muziejaus fonduose bus pristatomi didieji eksponatai: skrynios, lankčiai, staklės, arpos, kūlių darymo mašina, fukteliai ir kt. Taip pat turime viziją įkurti „Edukacinių ruošinių dirbtuvėles.“
Anot R. Vasaitienės, muziejuje nėra staliaus darbui tinkamos patalpos, kurioje galėtų tvarkyti nykstančius eksponatus: lipinti, nuvalyti, prikalti bei atlikti kitus restauratoriaus kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Taip pat vienoje iš patalpų bus parengta ir įrengta interaktyvi ekspozicija, pristatanti amatus. Ekspozicija bus skirta įvairaus amžiaus ir socialinių grupių muziejaus lankytojams – amatininkams, žmonėms, besidomintiems amatais ir tradicijomis. Svarbus ir dar vienas momentas – muziejininkai turi aiškią viziją, kaip jie per įvairias papildomas veiklas galėtų pritraukti lėšų minėtų pastatų išlaikymui.
Amatinkų namas – amatininkams
Viskas čia atrodo paprasta ir suprantama, tačiau su tokiu projektu nesutinka Lukšių seniūnas V. Cikana. Lukšių seniūnas pageidautų, kad amatininkų namui būtų skirtos paveldosaugos lėšos ir šis pastatas būtų panaudotas tautodailininkų įkurtos bendrijos „Dailius“ veiklai, nes minėtame pastate kadaise ir gyveno kalviai, dailės, keramikai. Tęsiant dvaro istoriją seniūnas siūlo į šį pastatą perkelti keramikos dirbtuves, o kitą dalį pastato panaudoti tautodailininkų veiklos garsinimui, individualių tautodailininkų ekspozicijų ir meno fondų kaupimui, vystymui, rajono tautodailininkų darbų eksponavimui, įžymių tautodailininkų kolekcijų sukūrimui. Visą savaitę savivaldybėje vykusiuose komitetų posėdžiuose Lukšių seniūnas aiškino tarybos nariams, jog šiuo metu tautodailininkai glaudžiasi tai buvusiame karvidžių pastate, tai buvusiame svarstyklių pastate, tai antrajame svirne. Šie pastatai, anot seniūno, nepritaikyti tautodailininkų veiklai – žiemą šalta, nėra vandentiekio ir kanalizacijos.
„Noriu pažymėti, kad šokis, daina, teatras savo veiklas vykdo kultūros namuose, o tautodailė tokių patalpų neturi, nors ji irgi sudėtinė kultūros dalis. Dvaro ansamblyje yra istorinis amatininkų namas, kuris jų veiklai vykdyti būtų idealus ir šiandien“, – dėsto savo argumentus V. Cikana.
Tarybos narei Rimai Rauktienei paklausus V. Cikanos, ar tautodailininkams netinka svirno pastatas, pastarasis atsako:
„Noriu, kad dvaras istoriškai atsistotų į savo vietas. Minėtame pastate anksčiau buvo puoselėjami amatai, tai kodėl ten negalime daryti to ir dabar?“
Ambicijų karas?
Komiteto posėdžiuose užvirus diskusijoms, kam atiduoti amatininkų namą – menininkams ar edukacijai, – tarybos nariai stebėjosi, kodėl viename kieme negali išsitekti abiejų sričių atstovai. Juolab, kaip sako administracijos direktorius Evaldas Sniečkus, netolimoje ateityje, pritraukiant įvairias projektines lėšas, bus suremontuoti ir kiti dvaro sodyboje esantys pastatai, tai yra tik laiko klausimas. Tad šiuo metu užvirusi karšta ir emocinga diskusija dėl to, kad amatininkų namas nebūtų atiduotas Zanavykų muziejaus žinion, yra paprasčiausiai daugiau ambicijų ir principo reikalas. Į tarybos narių pasiūlymą seniūnui, kad šis su savo tautodailininkais palauktų, kol bus renovuoti kiti pastatai, pastarasis atremia:
„Kiek mes dar galime laukti, juk šitiek metų neturime konkrečios vietos. Be to, mums visiems jau apie 60 m., jeigu dar lauksime, gali būti taip, kad kitu pastatu ir nepasinaudosime.“
Anot savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, tautodailininkai visą šį laiką kūrė ten, kur yra dabar keramikos dirbtuvės, tad reikėtų tik šiek tiek kantrybės ir palaukti, kol šis pastatas bus suremontuotas ir menininkai ten ir toliau galėtų tęsti savo veiklą. Tačiau, atrodo, seniūno V. Cikanos neįtikino nei šis pasiūlymas, nei pasiūlymas kurtis tautodailininkams dvaro svirne. Seniūnas kategoriškai nori, kad tautodailininkai įsikurtų istoriniame amatininkų name, nes, anot jo, jiems ten ir vieta.
Nors diskusijos su seniūnu V. Cikana ir buvo ilgos, tačiau ir po jų daugeliui tarybos narių liko daug neaiškių klausimų: kokią viziją mato seniūnas minėtame pastate, kodėl negalima pačiuose dvaro rūmuose vieną patalpą skirti tautodailininkų ekspozicijoms, kodėl seniūnui prireikė šio pastato čia ir dabar, nors, kaip ir jis pats sako, tautodailininkai vykdo savo veiklą dvare ir šiuo metu...