Nuo liepos 1 d. naikinama viešųjų darbų programa, o gyventojų užimtumo didinimo programas vykdys bei finansuos pačios savivaldybės, kurių galimybės gana ribotos. Jau dabar aišku, kad dėl to nukentės ne tik bedarbiai, bet ir seniūnai, kuriems reikės pasukti galvas, kokiomis pajėgomis tvarkyti bei prižiūrėti viešąsias teritorijas – kapines, kultūros paveldo objektus ir kita. Pagal viešuosius darbus dirbantys asmenys plušėdavo ir švietimo įstaigose. Mažiau galimybių užsidirbti turės ir patys bedarbiai.

Iki birželio 30 d. buvo vykdomos viešųjų darbų programos, tačiau darbininkų seniūnijos neturi maždaug nuo birželio 15–16 d. Nuo liepos 1 d. viešųjų darbų programos nelieka ir bus įgyvendinamos užimtumo didinimo programos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos motyvai – esą viešųjų darbų  programa buvo neveiksminga.

Tai, kad pati programa nesprendžia problemų, pritaria ir rajono meras E. Pilypaitis, įsitikinęs, kad kur kas geriau būtų žmones įdarbinti nelaikinai. Tuomet, kaip sako rajono vadovas, ir pačių žmonių motyvacija būtų kita, ir jie ne tik žodžiais būtų integruojami į darbo rinką. Bet programa ir pokyčiai yra tokie, kokie yra, ir reikia spręsti problemas dabar.

Pavyzdžiui, Šakių rajono savivaldybės 2017m. pirmojo pusmečio viešųjų darbų programoje vidutinei dviejų mėnesių trukmei buvo numatyta laikinai įdarbinti 113 asmenų. Atsižvelgus į Marijampolės teritorinės darbo biržos atliktos darbo rinkos analizės duomenis, per 2017 m. antrąjį pusmetį numatoma nukreipti laikino pobūdžio darbams 56 darbo ieškančius asmenis. Tiesa, ateinančiais metais, kaip nurodoma savivaldybės programoje, į užimtumo didinimo programą tikimasi įtraukti ne mažiau kaip 150 asmenų. Tačiau čia tik kitais metais.

Antrąjį pusmetį, tai yra nuo liepos 1 d., programos įgyvendinimui darbo užmokesčio subsidijoms darbdaviams savivaldybė skirs 100 proc. lėšų – numatyta 59,9 tūkst. eurų. Iki šiol Valstybė dengdavo 60 proc., o savivaldybės indėlis būdavo 40 proc. Iki liepos 1 d. rajone viešuosiuose darbuose dirbančių asmenų algoms reikėjo beveik 11 tūkst. eurų. Tad nereikia būti matematiku, jog suprastum, kad dėl to bus gerokai mažiau galimybių padirbėti ir užsidirbti bedarbiams, nes būna, jog ir patys žmonės ateina pasiprašyti darbo, nori patys užsidirbti, jaustis oriau. Mažiau bus atlikta ir pačių darbų, tad svarstoma, kaip reikės tvarkytis seniūnijose, kur ir kaip papildomų darbo rankų ieškos švietimo įstaigos.

Visgi E. Pilypaitis tikisi, kad nors ir su mažesniais resursais, bet pavyks tvarkytis sėkmingai. Pati programa savivaldybės tarybos posėdyje buvo tvirtinama vakar.

„Juk visi suprantame, kad darbus padaryti reikia ir kad tai mūsų rūpestis. Žinoma, seniūnai tampa įkaitais, bet tikimės, viskas vyks sėkmingai ir speciali komisija jau nuo birželio 29 d. galės vertinti paraiškas, kad seniūnijos kuo greičiau gautų darbuotojų. Sieksime, kad programos įgyvendinimas nebūtų vilkinamas“, – sakė E. Pilypaitis.

Bedarbiai dažniausiai tvarkydavo kelius, pakeles, šienaudavo teritorijas, prižiūrėdavo kapines, kurių mūsų rajone ypač daug. Pagal viešųjų darbų programą dirbantys asmenys būdavo pasitelkiami ir remonto darbams. Savivaldybės užimtumo didinimo programoje laikino pobūdžio darbai išlieka tokie patys – pirmumas teikiamas viešojo naudojimo teritorijų tvarkymui ir priežiūrai, apželdinimui, vandens telkinių pakrančių tvarkymui, kultūros paminklų, paveldo objektų, parkų, neveikiančių kapinių priežiūrai, kartais bedarbiai pasitelkiami atliekant socialines laikino pobūdžio paslaugas ir pan.

Kaip anksčiau, taip ir dabar asmenis dalyvauti programoje siųs Darbo birža. Marijampolės teritorinės darbo biržos duomenimis, didžiausios įsidarbinimo galimybės išlieka kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams.

Visgi daugelis kalbintų seniūnų sako esantys neviltyje, nes prižiūrimų teritorijų nemažėja, o pagal viešųjų darbų programą darbuotojų negauna jau dvi savaites.

„Dabar neturim darbuotojų, jei koks vienas ar du šiaip ateina. O kada turėsim, irgi neaišku, tai esam nevilty. Bet galvoju, kad čia sudėtinga tik šiemet bus, kol įsisiūbuos ta nauja tvarka. Mes patys nežinom, kaip bus“, – sakė didžiausios Šakių seniūnijos seniūnas Dalius Jasevičius.

Jis viliasi, kad dabar darbuotojus galės labiau rinktis ir patys seniūnai, o ne tik aklai priimti, ką siunčia Darbo birža. Nes vieniems galima patikėti ir techniką, jaučia atsakomybę, o iš kitų, kaip sakė seniūnijos vadovas, niekas neišeina. Apie tai, kad į rankas galėtum įduoti žoliapjovę ar trimerį, nėra ir kalbos, o surizikavus dažniausiai tenka pirkti naują daiktą arba taisyti sugadintą. Lygiai taip pat jis kalbėjo apie tuos asmenis, kurie pagal įstatymą turi atidirbti už pašalpas.

„Tai jie išvis dėl skaičiaus“, – sakė D. Jasevičius.

Jam pritarė ir kiti seniūnai, patikinę, kad net nėra ko lyginti pagal viešųjų darbų programą ir už pašalpas atidirbančių darbo kokybės.

D. Jasevičius už tai, kad nors ir sezoniškai, bet seniūnijoje galėtų rastis etatai. Panašiai kalbėjo ir Lukšių seniūnas Vidas Cikana, pabrėžęs, kad reikėjo nesnausti, o kas ir buvo planuota, – kurti biudžetines įstaigas, kad patys seniūnai galėtų įsidarbinti žmones.

„Buvo Savivaldos įstatymo pataisos, tai reikėjo imti ir kurti biudžetines. Bet ne, Konkurencijos tarnyba išaiškina kitaip, nes kažkam nepatogu, kad atsiras neva mažos įmonėlės, galinčios savarankiškai tvarkytis. Lobistai. Smaugia tą kaimą iki paskutiniųjų“, – žodžių į vatą nevyniojo V. Cikana, pabrėžęs, kad nors ūkvedys seniūnijoje galėtų būti.

Pasak jo, kiekvieną rytą tvarkyti seniūnijos aplinkos išeidavo apie 10 darbuotojų – kas ravėdavo, kas šienaudavo ar kitus aplinkotvarkos darbus atlikdavo. Juk miestelis pravažiuojamas, sako seniūnas, negali apsileisti.

„Man tai kiekvienas žmogus aukso vertės, nes ateina, daro. Žinoma, yra visokių, bet vis vien traukiam, bandom, darom ir tas žmogelis stengiasi negerti, nuveikti kažką, o dabar...“, – mintimis dalijosi seniūnas.

Jis pasakojo, jog būtent padedant bedarbiams ir kapinių vartus, herbą tvarkė, tik vis ramybės neduoda kultūrnamis.

Didelių, priežiūros reikalaujančių teritorijų netrūksta ir kitose seniūnijose. Štai ir Sudargo piliakalniai, kuriems vien nušienauti reikia ne vienų rankų, nemaži ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos plotai, kitos seniūnijos taip pat atsakingos ne tik už miestelių centrus, bet ir už atokiau nutolusias gyvenvietes.