Praėjusį antradienį į pasitarimą rinkosi rajono socialinių įstaigų vadovai. Anksčiau tokio pobūdžio susitikimai būdavo įprasta praktika, tačiau per kovidą jie nunyko, tad dabar užsimota atgaivinti. Įstaigų vadovai dalijosi mintimis, su kokia darbo kasdienybe susiduria, kokie aktualiausi darbai bei iššūkiai. Akivaizdu, kad socialinių paslaugų spektras vis labiau plečiasi, bet taip pat akivaizdu, kad didėja ir finansinė našta, mat neretai naujos veiklos startuoja iš projektinių lėšų, o pasibaigus terminams paslaugos ir finansavimas už jas gula ant savivaldybės pečių.
„Nuo 2014 m., kai pradėjau dirbti, net nežinau, kiek paslaugų prisidėjo. Buvo trumpalaikė, ilgalaikė socialinė globa, pagalba į namus ir dienos socialinė globa namuose, o dabar ir institucijoje, ir laikinas atokvėpis, ir apsaugotas būstas, ir krizių centras, ir asmeninė pagalba, didinamas ir paslaugų prieinamumas žmonėms su negalia. Labai didelė paslaugų plėtra“, – vardindama besiplečiantį socialinių paslaugų spektrą kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Edita Macevičiūtė-Orentienė.
Ją papildymas vicemeras Darius Jakavičius pripažino, kad su projektais ateina išties daug ir gerų dalykų, tačiau, pasibaigus projektų įgyvendinimo terminams, paslaugų tęstinumas ir finansinė našta gula ant savivaldybės pečių ir ji vis didėja. Anot vicemero, jei dabar didžiąją biudžeto pyrago dalį tenka atriekti švietimo sričiai, tai beveik neabejojama, kad netrukus viena prioritetinių sričių pagal asignavimus taps būtent socialinė sritis.
Būtent apie naujas ir netrukus startuosiančias veiklas kalbėjo ir Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centro direktorė Genė Žilinskienė bei Šakių diakonijos laikinai vadovo pareigas einantis Juozas Mišeikis, mat abiejose įstaigose artimiausiu metu turėtų startuoti socialinės dirbtuvės (darbo įgūdžius jose ugdo žmonės su intelekto ar psichine negalia). Komandos jau suburtos, rasti ir norintys jas lankyti negalią turintys žmonės. Visgi, anot G. Žilinskienės, pastebėta, kad ilgiau namuose pabuvę žmonės praranda motyvaciją, nieko nenori, užsisėdi, kai kuriais atvejais, jei lankyti veiklas nori neįgalusis, tai to nenori jo globėjai ar tėvai, tad ieškant potencialių lankytojų reikėjo įdėti pastangų. Gelgaudiškyje socialinės dirbtuvės turėtų startuoti su aštuoniais lankytojais, kurie užsiimtų keramika, medžio darbais, galbūt dirbtų ir su oda, o Šakiuose lankyti dirbtuves norą pareiškę 10 asmenų, jie kurtų suvenyrus su lazeriniu įrenginiu, svarstoma ir apie pakavimo paslaugą, galvojama net apie aplinkos tvarkymo darbus, kuriuos irgi galėtų pasiūlyti socialinių dirbtuvių lankytojai.
„Galėtume veiklas pradėti jau kitą dieną po signalo, kad galime vykdyti veiklą“, – teigė J. Mišeikis.
Kiek vėliau, kai bus sutvarkyti reikiami dokumentai ir galutinai baigti statybos darbai, Gelgaudiškyje veiklą pradės grupinio gyvenimo namai asmenims su negalia, o Šakiuose – bendruomeniniai vaikų globos namai, čia įsikurs viena šeimyna (aštuoni vaikai). Šiai išsikėlus iš dabartinių patalpų vaikų globos namuose, patalpos tuščios neliks, mat J. Mišeikis informavo, jog planuojama nauja palydėjimo su apgyvendinimu paslauga jaunuoliams, likusiems be tėvų globos.
„Paslauga galėtų būti teikiama pilnamečiams vaikams, kurie mokosi, galbūt neturi darbo. Paslaugą galėtume teikti iki jiems sueina 24-eri“, – pasitikslino Šakių diakonijos laikinasis vadovas.
Beje, D. Jakavičius, kalbėdamas apie grupinio gyvenimo namus asmenims, turintiems psichinę ar proto negalią, patikino turintis vilties, kad tokie namai, kaip ir buvo planuota, atsiras ir Šakiuose, tik iš kito finansavimo etapo.
Apie įvairias organizuojamas veiklas kalbėdama Šakių šeimos centro vadovė Jūratė Arštikaitienė pasidžiaugė, kad geradarių pagalbos dėka vaikų dienos centre planuojama įrengti sensorinį kambarį, nes gana daug vaikų su specialiaisiais poreikiais. Tiesa, D. Jakavičius ne pirmą kartą išreiškia susirūpinimą, kad neaišku, kaip bus su vaikų dienos centrais ypač Šakiuose bei Lukšiuose, kur įgyvendinant projektus atsiras pilnos dienos mokykla, mat tai savotiškai dubliuos vaikų dienos centruose teikiamas paslaugas.
„Nebeliks prasmės eiti į dienos centrą, nes vaikai visai dienai galės likti mokykloje ir ten gauti paslaugas“, – svarstė vicemeras.
„Namai visiems“ vadovė Giedrė Šedbarienė pasidžiaugė gana sėkminga apsaugoto būsto paslauga, kurią šiuo metu teikia septyniems asmenims (tai paslauga, kai negalią turintys asmenys gyvena savarankiškai, tačiau jiems teikiama pagalba), viena vieta šiuo metu laisva.
Apie laisvas vietas paklausta Kukarskės globos namų vadovė Asta Pranaitienė pripažino kone kas antrą dieną sulaukianti skambučių dėl galimybės apsigyventi būtent šioje įstaigoje, tačiau laisvų vietų nėra, eilėje laukia keturi asmenys. Pavyzdžiui, Kudirkos Naumiesčio parapijos globos socialinės pagalbos centras šiuo metu galėtų apgyvendinti keturias moteris. Čia veikia ne tik globos namai, bet ir bendruomeniniai bei grupinio gyvenimo namai. Įstaigos atstovė Kristina Buragienė pasidžiaugė, kad įgyvendinant projektus prasiplėtė ir paslaugų spektras, ypač sveikatinimo sritis.
Visgi didžiausios eilės, pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Daivos Pilypaitytės, pagalbos į namus paslaugai.
„Reikia permąstyti, kaip elgtis, kad žmonėms nereiktų laukti ilgiau nei du mėnesius“, – svarstė skyriaus vedėja.
Kalbant apie neseniai veiklą pradėjusią „Maisto banko“ atiduotuvę pastebėta problema, kad su kai kuriais asmenimis, kurie turėtų atsiimti paramą, nepavyksta susisiekti, jie paramos neatsiima, tad tokiais atvejais produktai keliauja į labdaros valgyklą. Kaip pripažino „Namai visiems“ vadovė G. Šedbarienė, nors būta kalbų, kad prasidėjus atiduotuvės veiklai nukentės „Namai visiems“ veikla, taip nėra, nes tiesiog paslaugos teikiamos kitai tikslinei grupei, su „Maisto banku“ yra bendradarbiaujama.
Susitikimo metu pristatytos ir naujos Socialinės paramos skyriaus darbuotojos Greta Orintaitė ir Loreta Plioplytė, aptarti ir kiti, šiame tekste nesugulę darbiniai klausimai.