Trisdešimtmetis gelgaudiškietis Aidas Rekešius pažintį su astronomija pradėjo prieš maždaug 14 metų perskaitęs laikraštyje „Draugas“ straipsnį apie didįjį planetų paradą. Pradėjo nuo teorinių pamąstymų apie astronomiją, kurie truko penkerius metus, po to prasidėjo vizualiniai stebėjimai, o šiandien Aidas užsiima mėgėjiška astrofotografija.
Pokalbiui su Aidu susitinkame jo namuose Gelgaudiškyje. Jis pirmiausiai rodo namo balkoną, iš kurio stebi ir fotografuoja dangų, daugiausiai – iš pietų pusės. Prisimena perskaitęs straipsnį „Drauge“ ir susidomėjęs planetomis, žvaigždėmis bei kitais už Žemės ribų esančiais kūnais, kokius penkerius metus rinko informaciją tiek iš knygų, tiek iš interneto – kaip orientuotis danguje, kaip atpažinti svarbiausias žvaigždes, žvaigždynus ir planetas.
„Ir užsikrėčiau astronomija. Rietavo turguje nusipirkau pirmą mėgėjišką teleskopą 60/700 „Galaxy“ pavadinimu ir pradėjau vizualinius stebėjimus. Tais metais dar tik pradėjo atsirasti „Android“ operacinė sistema, tad per programėles telefone stebėjau dangaus kūnus. Po dvejų metų įsigijau didesnį teleskopą tai buvo 127/1500 „SkyWatcher Maksutov“ tipo. Su juo stebiu ir fotografuoju planetas. Stebėjimų aprašymus keliu į interneto svetainę“, – pasakojo Aidas.
Pasak jo, kai kone prieš ketverius metus pradėjo domėtis astrofotografija, tuomet reikalavimai įrangai tapo daug aukštesni. Jo teigimu, įamžinant, pavyzdžiui, Saulę, reikia naudoti specialų filtrą, apsaugantį įrangą ir akis.
„Pradėjau giliojo dangaus fotografavimą. Bandau įamžinti vaizdus, esančius už Saulės sistemos ribų... galaktikos, ūkai, žvaigždės, jų spiečiai ir t. t.“, – atskleidžia gelgaudiškietis akcentuodamas, kad yra tik mėgėjas, nes kokybiškesniems dangaus stebėjimams reikalinga galingesnė įranga ir didesnė patirtis.
Jį žavi Džeimso Vebo kosminis teleskopas, kuris gali suteikti daug žinių apie jau atrastas planetas, skriejančias ne aplink mūsų Saulę, o aplink kitas žvaigždes, nufotografuojantis už milijonų, milijardų šviesmečių esančias galaktikas.
„Šis prietaisas vadinamas laiko mašina, mat su juo tapo įmanoma išvysti tai, kas kosmose vyko nepaprastai seniai, net prieš trylika milijardų metų. Aptikti dalykai siekia laikus, kuomet pirmosios galaktikos dar tik formavosi“, – pasakoja gelgaudiškietis.
Aidas atskleidžia, kad jam įdomi šeštoji pagal dydį Saulės sistemos planeta – Saturnas, dujinė milžinė, neturinti kieto pagrindo.
„Žavi mane tie žiedai, sudaryti iš ledo, dulkių, akmenų ir mažyčių mėnulių. Šiais metais pavyko padaryti gražią jo nuotrauką. Jupiteris, didžiausia Saulės sistemos planeta, taip pat yra įdomus – Jupiteris pradėjo formuotis beveik kartu su Saule. Jupiteris yra viena iš penkių planetų, kurios matomos iš Žemės kosmose plika akimi. Jupiteris Saulę apskrieja per 11,8 Žemės metų“, – atskleidžia A. Rekešius.
Jį domina ir maži kosminiai kūnai – kometos, skriejančios aplink Saulę ir bent kartais parodančios uodegą. Aidas priminė faktą apie rugsėjo–spalio mėnesiais skriejusią kometą, deja, bet per arti prie Saulės priartėjusi kometa tiesiog išgaravo. Priduria, kad stebi dažnai ir Šiaurės pašvaistes, mat jos pasirodo Lietuvoje vis dažniau.
Užlipam ir mes į balkoną. Kadangi dienos metas ir žvelgti į dangų nėra prasmės, Aidas demonstruoja teleskopus, astrografus ir kitą įrangą.
Aidas sako, kad stebėjimus atlieka daugiausiai iki pirmos valandos nakties, maždaug po valandą. Sako, kad stebėti dangų geriausiai pavasarį ar rudenį, tada būna mažesnis debesuotumas ir ilgos naktys. O žiemą daugiausiai dangus apniukęs.
„Mano svajonė yra užfiksuoti, kada į Jupiterį koks asteroidas rėžtųsi – vadinamą smūgio žybsnį“, – prasitaria Aidas.
Teiraujamės, tai ar dangaus kūnai turi įtakos Žemės gyventojams?
„Taip, Mėnulis sukelia potvynius ir atoslūgius Žemėje. Bet kad Mėnulio fazės mus veikia, tuo netikiu. O Saulės audros gali pridaryti žalos elektros ir telekomunikacijų perdavimu besirūpinančioms įmonėms“, – įsitikinęs pašnekovas.
Aidas atvirauja, kad jį ne itin domina kosminis turizmas, bet prasitaria – jei turėtų galimybę nukeliauti į kosmosą, tai tik į Marsą.
„Tokią viziją turi ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas. Kelionė į Marsą užtruktų apie pusę metų, nes reikia taupyti kurą. Visą kelionę erdvėlaivis skrenda laisvai. Bet, manau, greičiau kelionės prasidės į Mėnulį“, – svarsto Aidas.
Šiuo metu Aidas naktinio dangaus fotografijas deda „Facebook“ grupėje „Mėgėjiška Astronomija Lietuvoje“. Po pokalbio namų darbų jam užduodame ir mes – surengti astronominių fotografijų parodą bei stebėti dangų kartu pakviesti ir bendruomeniečius.