Jei žiemą apleistos teritorijos į akis krinta ne taip stipriai, tai šiltuoju metų laiku nešienautų ir apleistų sklypų nepastebėti beveik neįmanoma. Kai kurios seniūnijos jau ir viešoje erdvėje ragina turto savininkus ar nuomininkus laikytis savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių bei įspėja, kad už taisyklių pažeidimus gresia atsakomybė. Tai patvirtina ir savivaldybės vyriausiasis specialistas Remigijus Dumčius, įvardijantis ir gresiančias baudas.
Pirmiausiai apleistos, neprižiūrėtos teritorijos yra tikra rakštis greta gyvenantiems, kurie, neapsikentę netvarkos, skundais bei skambučiais pirmiausiai užverčia seniūnus. Šie su savininkais bando kalbėtis, ir ne po kartą, prašo žaliuosius plotus nusišienauti.
„Kol kas pavyksta susikalbėti, administracinių nuobaudų dar nėra pas mus skirta, bet tenka po keliskart priminti, paraginti, sutikus paprašyti“, – sako Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė.
Savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Dumčius pripažįsta, kad kai seniūnų prašymai susitvarkyti teritorijas neduoda vaisių, tada lieka baudos, kurios už pakartotinus pažeidimus gali siekti ir iki 600 eurų. „Draugo“ archyvo nuotr.
Sudėtingesnė situacija Šakių seniūnijoje, kur kai kurių sklypų savininkai jau nekart ne tik raginimų tvarkytis, bet ir baudų sulaukę.
„Vieni ir perspėjimo klauso, sutvarko, o kitus tenka raginti po kelis kartus. Bėda, kai nežinai, kur tų savininkų ieškoti, nes, pavyzdžiui, sodyba pas mus, o gyvena kitur, net neaišku, kokiais kontaktais ieškoti“, – sako D. Jasevičius ir priduria, kad kaimynus nešienautos teritorijos ypač piktina dėl ten besiveisiančių invazinių šliužų.
Panašiai kalba ir Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Dumčius, išskyręs ir tuos atvejus, kai yra keli savininkai, tad ir prievolė tvarkytis yra visų. Be to, jis pažymi, kad pagal taisykles ne tik pievas nušienauti reikia, bet pastatų langai ar durys taip pat turi būti užsandarinti, kad nepatektų ir nelandžiotų pašaliniai asmenys, teritorijoje turi būti renkamos šiukšlės ir pan.
Neseniai Kidulių seniūnija ir socialinėje erdvėje išplatino priminimą su prašymu tvarkytis, prižiūrėti žemės sklypus, želdinius, statinius.
„Privalu šienauti visus žaliuosius plotus – pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė ar piktžolės, pagal poreikį, bet per metus ne rečiau kaip tris kartus: pirmą kartą nušienauti iki gegužės 31 d., antrą kartą iki liepos 15 d. ir trečią kartą iki rugsėjo 1 d. Šienavimo metu nemulčiuotą žolę sugrėbti ir išvežti per 3 dienas po nupjovimo. Nušienauti žalieji plotai turi būti ne aukštesni kaip 20 cm“, – primenamos savivaldybės švaros taisyklės ir atkreipiamas dėmesys, kad už taisyklių nesilaikymą gali būti surašyti ir administracinių nusižengimų protokolai.
„Jeigu asmenys netvarko jiems priklausančios teritorijos, kontrolę vykdantys subjektai raštu įspėja ir nustato terminus teritorijai sutvarkyti. Nustatytu laiku nesutvarkius teritorijos, taikomos nuobaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Prašome gyventojų tvarkyti savo teritorijas taip, kad būtų išvengta kaimynystėje gyvenančių asmenų skundų ir nuobaudų taikymo“, – socialiniame tinkle rašo Kidulių seniūnija.
G. Bernotienės nuotr.
R. Dumčius sutinka, kad kartais prašymai ir lieka prašymais, pasitaiko ir piktybiškų atvejų, tačiau pasidžiaugia tais asmenimis, kurie sulaukę įspėjimo reaguoja, skambina, teiraujasi ir teritorijas susitvarko.
„Jei kreipiamasi antrą kartą, tai jau sukelia finansinius nuostolius. Jei nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra, tai bauda nuo 20 iki 140 eurų, dažniausiai būna vidurkis. Jeigu jis bus baustas įspėjimu, už pakartotiną pažeidimą bauda yra nuo 140–600 eurų“, – sako savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Jis informavo, kad šiais metais yra priimta 10 nutarimų dėl administracinių nusižengimų. Taip pat pažymi, kad šie procesai gana imlūs laikui, nes reikia tinkamai informuoti pažeidėją, būtina išlaikyti terminus ir pan.
Beje, dar balandį savivaldybės taryba patvirtino bešeimininkių statinių nustatymo, įtraukimo į apskaitą, dokumentų dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais pateikimo ir perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašą. Kaip sako Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis, tvarka tiesiog padės greičiau užsukti ratą ir atlikti reikalingus veiksmus, kad turtas, jei nėra savininko ar jis nežinomas, būtų pripažintas bešeimininkiu, tada jis traukiamas į apskaitą, registruojamas savivaldybės vardu, perduodamas Turto bankui ir pan.
„Apleisti statiniai yra problema ir kartais belieka skėsčioti rankomis, tad šita tvarka leis pradėti procedūras, avarinės būklės statinius bus galima nugriauti“, – sako skyriaus vedėjas ir informuoja, kad šiuo metu yra aštuoni prašymai dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Indrė iš Šakių:
