100 metų – tokią garbingą sukaktį paminėjo Šimkų kaime (Gelgaudiškio sen.) gyvenanti Eugenija Bacevičienė, kuri šiandien jaučiasi ypač turtinga – aplink mylintys vaikai, anūkai ir proanūkiai. Šimtametė oriai leidžia senatvę ir sako dar nenorinti į žemę lįsti.
Ypatingą gyvenimo sukaktį atšventusi E. Bacevičienė gyvena gamtos apuptyje Šimkų kaime, antradienį svečių laukė pasipuošusi dukrų Zitos, Birutės, sūnaus Sigito, anūkės Žanetos apsuptyje. Senjorė pirmiausiai pabrėžia, kad tikroji jos gimimo diena yra gegužės 8 d., tik tėveliai užregistravo mėnesiu vėliau. Eugenija gimė greta esančiame Dabitų kaime, turėjo du brolius ir seserį.
E. Bacevičienė su jauduliu atsimena Antrąjį pasaulinį karą, pasakojo, kuomet kariai su technika kieme apsistoję buvo.
„Kariai vištas gaudydavo. Nugalabija, plytas pasidėję išsikepa ir valgo, – prisimena Eugenija. – O paskui suriktavo mus, moteriškas, darbams, netoli Berlyno atsidūriau. Prie puodų pristatė, bulves skusdavom.“
E. Bacevičienė prisimena, kad, sugrįžus į Lietuvą, namo pundais nešina pėsčiomis iš Kauno parėjo.
„Sunku po karo buvo, duonutę su ašakom valgydavom. Bile visi sveiki buvom“, – prisiminimais dalijasi senjorė. 
Eugeniją Bacevičienę kasdienybėje daugiausiai lydi dukros Zitos rūpestis. Dukra džiaugiasi, kad mama tebėra šviesaus proto ir geros atminties, varto laikraščių puslapius, žiūri žinias. L. Poškevičiūtės nuotr.
Vėliau ji susipažino su greta, Šimkų kaime, gyvenančiu būsimu vyru Augustinu. Neslepia, kad nebuvo kažkokios meilės istorijos, tuomet žiūrėdavo kaimo žmonės, kad kuo greičiau dukrą ištekintų. Eugenija su vyru užaugino keturias dukras, sūnų, sulaukė 11 anūkų bei 22 proanūkių. Kaip daugelis to meto moterų, augino vaikus, rūpinosi namų ruošos darbais, eidavo dirbtį ir į „Didžiojo spalio“ kolūkį. Prisimena, kad kai vyro tėvai buvo išvežti į Sibirą, namuose apsigyveno svetimi žmonės. Tad sunkiai Eugenijos vyrui Augustinui pavyko atsiimti savo tėviškę Šimkų kaime, kur vėliau Eugenija ir Augustinas gyveno.
E. Bacevičienė gražiai atsiliepia ir apie prieš 24-erius metus Anapilin iškeliavusį vyrą Augustiną.
„Kai Gelgaudiškio klebonas Augustaitis vinčiavojo, tai ir sakė, kad gerai gyvensiu. Vyras mūrininkas, duonutės uždirbs, nebadausi – sakė klebonas“, – prisiminė šimtametė.
Šiandien mama daugiausiai rūpinasi dukra Zita, kuri pasakojo, kad mama apetitu nesiskundžia, ypač sriubas mėgsta, ryte kavutės su medumi atsigeria.
„Jau dabar pasenau, bet ligoninėj negulėjau. Nepriversi manęs ir vaistų gerti. Paprastų tokių stalčiuje turiu. Viena akis sugedusi. Turiu du pagalbininkus – kriukius“, – porina šimtametė.
Dukra Birutė prisimena, kad mama buvo gera mezgėja: augindavo avis, susiverpdavo siūlus, visus apmegzdavo.
„Darbšti labai mama buvo, rūpestinga, anksti keldavosi, į mokyklą mus išleisdavo“, – sako sūnus Sigitas.
Dukra Zita dar priduria, kad mama kasdien žiūri LNK žinias, peržiūri „Draugo“ laikraštį, atsiliepia telefonu.
„Tai kad laikraštyje nuotraukose tų pažįstamų jau nematau... – šypsosi šimtametė ir susimąsto.
Vėl prisimena patirtus karo baisumus ir sako: „Anuomet buvo kitoks karas. Dabar baisūs dalykai darosi Ukrainoje, žmones kankina, žudo, moteris prievartauja. Ar šitaip galima?“
Šiltų žodžių močiutei negaili ir anūkė Žaneta: „Visas vasaros atostogas leisdavom pas močiutę. Jau prie darbų, tai pirmoje vietoje – ir daržai, ir šienai. Tačiau visada gero žodžio negailėdavo.“
Šimtametė labai mėgsta gėles, ypač bijūnus, kol pajėgė, puoselėjo gėlynus. Tad paklausus, ar turi kažkokią svajonę, atsako, kad labai nori į lauką išeiti pas gėles.
„Visa bėda, kad negaliu išeiti į darželį nei paravėti. Tik per langą galiu pažiūrėti. Ir tas darželis šiemet nekaip atrodo, nušalnojo viskas“, – sako šimtametė.
E. Bacevičienė emocingai pasakoja ir apie atšvęstą gimtadienį, į kurį susirinko didelis būrys artimųjų, pasidžiaugia gavusi tiek gėlių, kad net apkabinti nepajėgusi, buvo aukojamos šv. Mišios Gelgaudiškio bažnyčioje.
„Prašau Dievulio sveikatos, kad dar pagyventi galėčiau, kad dar į tą žemę nereiktų lįsti...“ – sako jubiliatė.
Be abejo, teiraujamės šimtametės, kokia gi ta ilgaamžiškumo paslaptis?
„Nesinervuoti. Per daug į galvą visko neimti. Į pilvą per daug tų svaigių gėrimų nepilti, be reikalo vaistų nevartoti“, – sako jubiliejų švenčianti šimtametė ir vis pasakoja ir pasakoja savo gyvenimo nuotrupas, o jos artimieji atskleidžia, kad mamytė vis dar nori viskuo rūpintis.
Antradienį jubiliatę su gėlėmis ir šiltais linkėjimais sveikino rajono meras Raimondas Januševičius, vicemerė Gintautė Didžbalienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė, taip pat Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius ir seniūnaitė Audronė Varankevičienė.
Indrė iš Šakių:
