Seimo socialdemokratai pasiūlė naikinti Desovietizacijos komisiją , o sprendimus dėl sovietinių gatvių pervadinimo ar paminklų nukėlimo perduoti savivaldybėms. Opozicija tokį ketinimą įvertino vienareikšmiškai – tai desovietizacijos proceso stabdymas. Vienas iš įstatymo iniciatorių kraštietis Darius Jakavičius kaltinimus atmeta ir sako, kad bus priešingai – procesas taps greitesnis, efektyvesnis ir esą į jokias vertybes socialdemokratai nesikėsina. Seimo narys nesureikšmina, kad apie iniciatyvą buvo pranešta Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, o tuo metu, kai Seime buvo pagerbiamos sovietinių represijų aukos, socialdemokratai šventė partiniame sąskrydyje.
Nepritarimas – ir iš rajono patirties
„Niekas nieko nesiruošia stabdyti, norime tik nuraminti visuomenę“, – paprašytas argumentuoti siūlomas įstatymo pataisas, „Draugui“ aiškino D. Jakavičius, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas.
Prieš išrenkamas į Seimą jis ėjo Šakių rajono vicemero pareigas. Tai kaip tik buvo metas, kai rajone buvo priimami sprendimai dėl sovietinių simbolių, diskutuojama su visuomene. Svarstant šiuo klausimu savivaldybės taryboje sulaužyta daug iečių.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir ideologijas įstatymas, numatantis iš viešųjų erdvių pašalinti minėtus režimus menančius simbolius, įsigaliojo 2023 m. gegužę. Šakių rajone per tą laiką pervadintos dvi gatvės: Petro Cvirkos gatvė tapo Bijūnų, Liudo Giros – tiesiog Giros. Beje, didžioji dauguma tose gatvėse gyvenančių šakiečių nurodė apskritai nenorintys keisti gatvių pavadinimų.
„Taip pat pašalintas akmenukas Kudirkos Naumiestyje prie tilto, dėl kurio buvo kilę daug ginčų, demontuotas karys iš karių kapinių Šakiuose. Mano manymu, tai savivaldos sprendimas, nes jis padarytas vadovaujantis vos įsigaliojus įstatymui, net nesikreipiant ekspertinės nuomonės į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), po kurio sparnu dirba ir Desovietizacijos komisija“, – remdamasis vietos pavyzdžiu pasitikėjimą savivalda demonstravo socialdemokratas. 
Socialdemokratas Darius Jakavičius Seime inicijavo įstatymo pataisas, kuriomis būtų panaikinta Desovietizacijos komisija. „Norime tik nuraminti visuomenę“, – sako jis, dievagodamasis, kad pati desovietizacija stabdoma nebus, priešingai – vyks greičiau, efektyviau. Seimo kanceliarijos nuotr.
Mintis leisti savivaldybėms pačioms priimti sprendimą, anot jo, subrendo stebint kuriozines situacijas. Tokių esą neišvengė ir Šakiai.
„Iš Desovietizacijos komisijos buvome gavę nurodymą pakeisti Petro Cvirkos ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Nurodymą įvykdėme. Bet Salomėjos Nėries gatvė Šakiuose liko, nes tokio nurodymo nebuvo. Tuo tarpu Mažeikių rajono savivaldybėje toks nurodymas atmestas, Klaipėdos miesto savivaldybėje atmestas net du kartus, ir dabar turime situaciją, kad Genocido centras yra teismų procese“, – vardija D. Jakavičius, pateikdamas ir daugiau pavyzdžių.
Jis pabrėžia, kad panaikinus Desovietizacijos komisiją galutinis sprendimas būtų savivaldos, o LGGRTC, jei savivaldybė kreiptųsi, pateiktų tik ekspertinę istorinę nuomonę.
„Komisijos sprendimas buvo net nesvarstytinas: nurodyta nuimti, pakeisti, net į diskusiją mums neleido eiti, – tvarką, kuria vadovaujantis Šakiuose pakeisti dviejų gatvių pavadinimai, kritikuoja D. Jakavičius. – Pačioje taryboje nebuvo pritarimo, taip pat ir gyventojų. Imperatyvus, įsakmus tonas, nežinant kiekvienos savivaldybės situacijos, nėra priimtinas.“
Socialdemokratas tikisi, kad Seimas dėl šio pasiūlymo balsuos dar šioje, pavasario, sesijoje.
Šia skuba jis aiškina ir tai, kad įstatymo pataisos buvo registruotos birželio 13-ąją, Gedulo ir vilties dienos išvakarėse.
„Data nesvarbu. Kad ir kada būtume registravę, rezonansas vis viena būtų. Šį sprendimą palaiko Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, pats LGGRTC generalinis direktorius. Bet yra keleto žmonių noras pertvarkyti Lietuvą, ir tas daroma labai negražiai. Tą reikia daryti stiprinant istorinę atmintį, o ne griaunant“, – bedė pirštu į konservatorius kraštietis Seimo narys, pridurdamas, kad nei šia, nei partijos sąskrydžiui pasirinkta data socialdemokratai neketino siųsti jokios žinutės.
„Tai grėsmė istorinei atminčiai“, – socialdemokratų užmojį naikinti Desovietizacijos komisiją, apie kurią jie paskelbė Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, įvertino konservatorė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialo pirmininkė Irena Haase. V. Venslovaičio nuotr.
Tai grėsmė istorinei atminčiai
Paprašyta įvertinti kraštiečio iškeltą iniciatyvą, istorinę atmintį pirmiausia akcentavo ir teisininkė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialo pirmininkė Irena Haase.
„Tai grėsmė istorinei atminčiai, – teigia ji, primindama Desovietizacijos įstatymo esmę. – Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją. Gal tai nenoras, kad būtų kalbama apie komunistinę ideologiją, kaip ji yra atpažįstama. Juk tos ideologijos vienas iš įrankių ir buvo tie ženklai, simboliai, kurie turėjo pagrįsti jos buvimą.“
Pašnekovei užkliuvo ir socialdemokratų argumentas – esą savivaldybėms primetama, ką ir kaip daryti, neatsižvelgiant į vietos specifiką. Desovietizacijos komisijoje savivalda yra atstovaujama, kadangi joje, šalia kitų autoritetingų institucijų, dirba Lietuvos savivaldybių asociacijos narys.
„Pačios savivaldybės neturi potencialo, kad galėtų vertinti tokius daugiabriaunius dalykus. Komisijos sudėtyje – įvairių autoritetingų institucijų, akademinės bendruomenės atstovai, kurie rašo mokslinius darbus, atlieka tyrimus. Sprendimo teisės perleidimas savivaldai apskritai rodo neteisingą požiūrį į dekomunizacijos procesą bei šio įstatymo tikslą. Su visa pagarba savivaldybėms, neteisinga primesti joms tokią naštą. Man įdomu, kaip patys pasiūlymo autoriai įsivaizduoja, kokios institucijos savivaldybėje galėtų vertinti tuos sovietinius objektus“, – stebisi I. Haase.
Abejonių taip pat kelia projekto rengėjų nuostata, kad kiekviena savivaldybė turės teisę pati vertinti bei nuspręsti dėl jos teritorijoje esančio sovietinio palikimo. Desovietizacija negali būti fragmentuojama, įsitikinusi pašnekovė.
„Mes buvome okupuoti. Ir okupantas buvo visoje Lietuvoje, komunistinė tvarka ir ideologija galiojo visiems vienodai – tiek viename miestelyje ar rajone, tiek kitame. Jokių išlygų nebuvo, nereikia jų ir dabar“, – sako I. Haase.
Desovietizacijos komisijos veiklą ji įvertina kaip efektyvią, tačiau, jei projekto rengėjams atrodo kitaip, galima tobulinti jos darbą, keisti sudėtį, teikti pasiūlymus. Tačiau komisijos panaikinimas – ne tas sprendimas, kurio reikia desovietizacijos keliu einančiai šaliai.
„Tai nėra šiaip formalus dalykas, tai labai rimtas žingsnis. Tikiu, kad Seimas balsuodamas priims teisingą sprendimą – komisija dirbs toliau. Mūsų politinių kalinių ir tremtinių bendruomenė siekia istorinio teisingumo. Laukėme, turėjome viltį, ta viltis dabar pildosi“, – sako pašnekovė, pabrėždama, kad desovietizacijos procesas yra mūsų demokratinės valstybės pareiga.
Gedulo ir vilties dieną kartu su politinių tremtinių ir kalinių sąjungos nariais ji dalyvavo tai progai skirtuose minėjimuose Šakiuose, Gelgaudiškyje, Stanaičiuose. Buvo aptariamas ir išvakarėse paviešintas socialdemokratų projektas dėl Desovietizacijos komisijos panaikinimo.
„Ne tik mums, kiekvienam šalies piliečiui tas turbūt nelabai priimtina pasirodė. Žinant, kad minime Gedulo ir vilties dieną, galima buvo susilaikyti ir pateikti šį pasiūlymą vėliau. Nelabai morališkai gražiai pasielgė“, – kalbėjo I. Haase.
Ramūnas iš Šakių:
