Jau 2023 m. rugsėjį, savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl pedagogų ir mokinio pagalbos specialistų kelionės į darbą ir atgal išlaidų kompensavimo tvarkos, opozicija kėlė klausimą dėl tokios pačios tvarkos ir medikams. Klausimas užduotas vėliau ir nekart, o liepos mėnesio savivaldybės tarybai buvo parengtas ir sprendimo projektas, bet siūlymas nepriimtas ir šįkart.
Į tribūną tarybos posėdžio metu stojęs opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis priminė visą priešistorę nuo 2023-ųjų, kada atsirado ir buvo patvirtinta tvarka dėl išlaidų kompensavimo švietimiečiams. Išties jau tada būta svarstymų, ar reikia iškelti vienos profesijos atstovus virš kitų ir atverti Pandoros skrynią, bet tokia buvo politinė valia, tad natūraliai ta priešprieša atsirado, o laikui bėgant tik dar labiau ryškėja.
Štai dabar ir kai kurie valdančiųjų atstovai sutinka, kad galbūt buvo paskubėta. „Valstietė“ Ilona Šeflerienė atviravo, kad jeigu šiandien būtų svarstoma tvarka dėl kompensacijų švietimo srityje dirbantiems, ji tokiam sprendimui nepritartų.
„Reikia galvoti ir apie kitas profesijas. O kur socialiniai darbuotojai?“ – svarstė ji.
Kolegei pritardamas Ramūnas Kaunas irgi sakė, kad reikėtų kalbėti ne tik apie medikus, bet ir apie kitų sričių specialistus. Kompleksiškai į situaciją siūlė žiūrėti ir socialdemokratas Martinas Eimutis, pridūręs, kad „nesinorėtų, kad čia diskusija ir pasibaigtų“, siūlė ją plėtoti.
Pasinaudojusi replikos po balsavimo teise konservatorė Gerda Dobrovolskytė (centre) apgailestavo, kad sprendimai priimami ne dėl jų turinio, o dėl politinių baimių. Užuot ieškojus sprendimų, sakė ji, energija eikvojama aiškinimams, kodėl neina priimti siūlomos tvarkos. D. Pavalkio nuotr.
Tokios pozicijos bando laikytis ir meras Raimondas Januševičius sakydamas, jog, žiūrint kompleksiškai ir sprendžiant ne tik medikų, bet ir kultūros, socialinės srities darbuotojų pavėžėjimo kompensavimą, paskaičiuota, kad biudžete šiems poreikiams patenkinti reikėtų apie 220 tūkst. eurų. Tarkim, pedagogų kompensacijoms šiems metams biudžete numatyta 65 tūkst. eurų.
„Valstietis“ Giedrius Pulokas kėlė retorinį klausimą, o kurgi bus sustojama, nes rajone, be minėtų sričių, trūksta ir statybininkų...
Visgi šiemet, pažymėjo meras, biudžetas suformuotas, bus „nedagauta 3 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tai didžiulė suma, plius, panaikinus lengvatą šildymui, našta guls ant savivaldybės“, tad finansinių galimybių jis nematantis, o padėtis ir taip ganėtinai įtempta. Be to, atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Pirminės asmens sveikatos priežiūros centras kompensacijas taiko savo iniciatyva, tai esą gali daryti ir kitos įstaigos, tik jau čia atsiremiama į kiekvienos (ne)galimybes.
Sprendimo projektą teikianti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nurodo, kad medikų kompensacijoms reikėtų apie 7 tūkst. 550 eurų per mėnesį. Jie apeliuoja ne tik į tai, kad reikėtų tęsti jau pradėtą tvarką, bet ir atkreipia dėmesį, jog Šakių ligoninės vadovas Ignas Sadauskas, dar svarstant įstaigų ataskaitas, pažymėjo, jog ši priemonė, siekiant pritraukti medikus, būtų reikšminga, juolab kad „beveik visose pozicijose trūksta specialistų“. Anot konservatorės Rasitos Grincevičienės, norint išlaikyti ligoninę, personalas svarbesnis nei sienos, be to, medikus į regioną pritraukti sunku ir dėl tarp pačių įstaigų vykstančios aršios kovos. Tad svarbiausia, pažymėjo TS-LKD frakcija, „duoti ženklą, kad jie (medikai – red. past.) mums rūpi“.
Pasinaudojusi replikos po balsavimo teise konservatorė Gerda Dobrovolskytė (centre) apgailestavo, kad sprendimai priimami ne dėl jų turinio, o dėl politinių baimių. Užuot ieškojus sprendimų, sakė ji, energija eikvojama aiškinimams, kodėl neina priimti siūlomos tvarkos. D. Pavalkio nuotr.
Opozicijos lyderis E. Pilypaitis keliskart pakartojo, kad tai tik noro ir prioritetų klausimas, „jei vienam šaligatviui randama ir 354 tūkst. eurų“.
„Labai daug investuojame į infrastruktūrinius objektus, bet gyventojų skaičius mažėja, prarandame didžiulius žmogiškuosius išteklius, tai kur prioritetas? Daugiau trinkelių ar daugiau medikų?“ – klausimą kėlė Artūras Varankevičius.
Į tokius gretinimus gana jautriai reagavo valdantieji. Meras R. Januševičius sakė, kad sprendimais rodoma, jog medikai rūpi ir „nėra, kad nugara nusigręžę į medikus stovime“. Jis pažymėjo neseniai po remonto atidarytą ligoninės Konsultacijų skyrių, teigė, jog kitais metais bus ieškoma lėšų ir ligoninės administracinio pastato stogo remontui, nors opozicija replikavo, kad turtas savivaldybės, tad ir rūpintis juo turi pati.
Reaguodama į opozicijos pasisakymus, socialdemokratė Aušra Jakavičienė irgi pažymėjo, kad ne mažiau už pačius medikus svarbu ir sutvarkyti stogai, tvarkingos sienos ir tiesiog orios darbo sąlygos, nes į sukežusią ligoninę vargiai norėtų atvykti medikai. O jeigu, sakė ji, prieš metus nebūtų aktyviai kovota už ligoninę, neaišku, ar tebeturėtume traumatologiją ir chirurgiją.
Tad diskusijų, politinių pasisvaičiojimų, tai kurie gi ką padarė, nepadarė ir padarys, būta išties nemažai, o po balsavimo, kai siūlymui buvo nepritarta (8 balsavo už, 4 prieš ir 12 susilaikė), tarybos narė, konservatorė Gerda Dobrovolskytė replikavo: ,,Apmaudu, kad kai kalba pasisuka apie medikus, geranoriškumas baigiasi ties biudžeto eilute. Ką matė medikai, stebėdami komitetų, o dabar ir tarybos posėdį? Ogi tai, kad, užuot ieškoję sprendimų, skyrėte daug energijos aiškinimams, kodėl negalite palaikyti siūlomos tvarkos. Akivaizdu, kad sprendimai nepriimami ne dėl jų turinio, o dėl politinių baimių.“
Meras svarstė, kad politinių niuansų artėjant rinkimams tik daugės, bet leido suprasti, kad prie klausimo galimai bus grįžta į jį žiūrint ne tik per medikų, bet ir kitų specialistų prizmę. Tik laikas parodys, kada ir kokiu formatu.
Ramūnas iš Šakių:
