Rugpjūčio 26-ąją Vilniaus centre vykęs protestas „Gėdos diena“ subūrė tūkstantines minias. Žmonės susirinko pareikšti nepritarimą politiniams sprendimams. Tarp jų buvo ir saujelė šakiečių, plevėsavo Šakių savivaldybės vėliava. Kalbintų dalyvių įspūdžiai iš protesto viltingi, o protestas, sako, buvęs taikus būdas pareikšti savo poziciją.
Grįžo pakilios nuotaikos ir su viltimi
Šakiečiai į Vilnių iš Šakių vyko organizuotai, buvo pasamdytas autobusas, kuriuo vyko ir parvyko 18 žmonių. Dauguma jų ketino ir savarankiškai vykti į protestą, bet bendra organizacija palengvino kelionę, be to, bendrystė vykstant ir parvykstant taip pat smagi dalis. Laisvės partijos Šakių skyriaus pirmininkas Mantas Aleksa prisipažino, kad dalyvauja ne pirmame proteste, palaiko eitynių dėl žmogaus teisių idėją, o ir pats Šakiuose organizavo savotišką protestą dėl „valstiečių“ balsų pirkimo.
„Gėdos dienoje“ buvo gera, mandagi atmosfera, ypač daug jaunų žmonių, visi su plakatais, kuriuose – žinutės valdantiesiems. Viskas praėjo sklandžiai, tik gal vis dėlto buvo tikėtasi Prezidento viešo išėjimo, deja, buvo apsiribota pokalbiu už uždarų durų su visuomenininkais. Man smagu, kad į aikštę sutilpo tikrai daug skirtingų politinių partijų lyderių, narių, plevėsavo įvairios vėliavos – nuo jaunimo organizacijų, NVO iki politinių partijų“, – protesto dieną įspūdžiais dalijosi Mantas.
Jis įsitikinęs, kad svarbu į sostinę nuvežti ir regionų balsą, poziciją: „Mums rūpi, į kokias rankas perduodama mūsų visų Valstybė. Dažnai girdime, kad mitingus organizuoja tik nepatenkintas Vilniaus burbulas, tačiau buvo matyti daug žmonių iš skirtingų Lietuvos kampelių.“
Kad vietos vieniems šalia kitų pakako, pritaria ir šakietis Gintautas Lenkas. Jis prabilo ir apie ypatingą asmeninį išgyvenimą: „Būnant proteste jausmas visai kitas nei stebint jį per ekraną – įkvepiančios kalbos, bendravimas su bendraminčiais, aplink daug jaunų veidų. Pirmą kartą po ilgo laiko važiavau į protestą ir tas jausmas buvo panašus į tą 1991m., kai mes prieš sausio 13 d. vykome į Vilnių. Rodėsi, kad vėl pakliuvau į istorijos ratą, kai ėjome prie Seimo ginti visuomeninio intereso.“ Jis pridūrė, kad į protestą iš Šakių vyko ne tik partijų nariai, bet ir paprasti pilietiški šakiečiai: „Grįžome labai pakilios nuotaikos. Toks dalyvavimas proteste prasmingas dėl to, kad tai lyg ir spaudimas valdžiai, pačiam Prezidentui. Žinoma, mes nepakeisime koalicijos, bet reikia ginti visuomenės interesą. Jeigu visi tylėtume, tai vyktų nežinia kas...“
Organizaciniai klausimai dėl kelionės krito ant savivaldybės tarybos narės Rasitos Grincevičienės pečių, bet viskas vyko sklandžiai. Ji sako, kad jei ne darbo diena, gal proteste dalyvavusių šakiečių būtų buvę ir daugiau.
„Net ir po protesto širdy nešiojuosi šviesią nuotaiką. O dalyvavau dėl to, kad mums rūpi ir yra neramu, kad per 35-erius nepriklausomybės metus trečdalis koalicijos yra atvirai prorusiška. Savo dalyvavimu lyg pasakėme savo poziciją, kad nenorime būti Sakartvelu ar Vengrija“, – kalbėjo šakietė.
Ji taip pat pastebėjo, kad proteste buvo gausu jaunimo, kuris, kiek teko kalbėti, paaukojo savo laiką – jie atsisakė pietų, treniruočių, perkėlė susitikimus ir po protesto skubėjo į darbus. Visiškai priešingai nei skambėjo komentaruose, kad čia susirenka tik „bedarbių minia“. R. Grincevičienė pridūrė, kad tai buvo ramus, taikus ir viltingas protestas ir patikino: „Jei reikės, važiuosime ir dar kartą, tikiu, kad ir gausesniu būriu.“
Proteste dalyvavę šakiečiai kalba, kad namo grįžo pakiliai ir viltingai nusiteikę, o jei prireiks – važiuos ir dar kartą. Asmeninio archyvo nuotr.
Tūkstantinė minia ir aiškus žodis valdžiai
Protestą „Gėdos diena“ organizavo Andrius Tapinas, Laisvės TV, visuomenininkas Justinas Žilinskas ir kiti pilietinės visuomenės atstovai. Dalyviai rinkosi Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros, o vėliau žygiavo Gedimino prospektu iki Seimo. Renginio tikslas – pareikšti nepritarimą Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimui formuoti koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“, kartu siekiant bendradarbiavimo su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga. Organizatoriai tai vadino moraliniu ir politiniu kompromisu: „Gėdos diena ateis tada, kai socialdemokratai…“
Vilniaus savivaldybės išduotame leidime buvo numatyta dalyvių riba – iki 10 tūkst. žmonių. Žiniasklaida skelbia, kad dalyvių galėjo būti maždaug 8 tūkst. Minia žygiavo ir skandavo raginimus valdantiesiems, skambėjo šūksniai „gėda“, „melagiai“. Kartu protestuotojai Prezidentui Gitanui Nausėdai įteikė peticiją – ją pasirašė apie 78 tūkst. piliečių ir 66 nevyriausybinės organizacijos.
Ramūnas iš Šakių:
