Skaitmeninė atskirtis Lietuvoje: senjorai lieka nuošalyje

Skaitmeninė atskirtis Lietuvoje. Asociatyvi nuotr.

Šių metų pradžioje „Urbo“ banko užsakymu kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nuotolinėmis banko paslaugomis visiškai nesinaudoja maždaug dešimtadalis Lietuvos gyventojų. Tačiau šis skaičius išauga beveik dvigubai, iki 19,3 proc., kai kalbame apie 56-erių metų ir vyresnius žmones. Būtent senjorai yra viena pažeidžiamiausių grupių, kurių patiriama socialinė atskirtis grasina išstumti juos iš visaverčio ekonominio, socialinio ir netgi kultūrinio gyvenimo.

Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad 2023 m. internetu Lietuvoje naudojosi 89 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. 65–74 metų amžiaus grupėje šis skaičius tesiekė 65 proc. Kitaip tariant, Lietuvoje internetu nesinaudoja daugiau nei trečdalis pensinio amžiaus žmonių.

Tad skaitmeninė atskirtis tarp skirtingų kartų ne tik akivaizdžiai egzistuoja, bet ateityje gali ir dar labiau pagilėti.

Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninę atskirtį atskleidžia ir Europos statistika. Pavyzdžiui, prieš kelis metus Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktas išsamus tyrimas parodė, kad tik 56 proc. Lietuvos gyventojų nuo 65-erių iki 74-erių metų amžiaus per kalendorinių metų laikotarpį naudojosi internetu, kai ES vidurkis buvo 68 proc.

Taip pat Lietuva atsilieka ir pagal skaitmeninių įgūdžių lygį: jei vidutiniškai ES 65–74 metų amžiaus grupėje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi apie ketvirtadalis gyventojų, tai Lietuvoje tokių yra dvigubai mažiau – vos 13 proc.

Pranešime spaudai atkreipiamas dėmesys, kad skaitmeninė atskirtis dažnai suprantama gana siaurai – kaip gebėjimų naudotis internetu ar technologijomis trūkumas. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Į šią kategoriją patenka ne vien techniniai įgūdžiai, bet ir prieiga prie interneto, skaitmeninių įrenginių turėjimas bei galimybė naudotis įvairiomis paslaugomis, neturint išmaniojo telefono ar kompiuterio.

Pavyzdžiui, bankų sektorius yra viena tų sričių, kur skaitmenizacija vyksta sparčiausiai. Elektroninė bankininkystė, mobiliosios aplikacijos, bekontakčiai mokėjimai jau yra tapę kasdienybe daugeliui gyventojų. Vis tik tiems, kurie nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais ar neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių, šie pokyčiai tampa sunkiai perkopiamu barjeru.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar tikite naująja Vyriausybe?

klausimelis 06 02Zigmas iš Plokščių:

Pirmiausia, manau, kad nereikėtų iškart pulti – jie dar net nepradėjo dirbti. Leiskime Vyriausybei padirbėti, na, bent šimtą simbolinių dienų, o tik tada vertinkime.  Naujoje Vyriausybėje matau daug naujų, jaunų, nematytų veidų, pavyzdžiui, kad ir finansų ar aplinkos apsaugos ministrai… Visai kelia pasitikėjimą.  Todėl liekuosi prie nuomonės, kad kritikuoti visus iš anksto nėra teisinga.  Tačiau žvelgiant  bendrai, ta dažna Vyriausybių kaita nieko gero...  

klausimelis 06 02 2

Povilas iš Šakių:

Nors politika domiuosi ne itin aktyviai, ypač dabar, vasarą, apie pasikeitusią Vyriausybę girdėti teko. Tik dar nepasigilinau, kas ir kurios ministerijos ministrais tapo. Manau, kad kiekvienas naujas žmogus turi apsiprasti, perprasti savo kuruojamą sritį ir tik padirbėjus bus galima objektyviais spręsti apie jų kompetencijas, pasiektus rezultatus. Tačiau nuolatinė kaita, skubotumas ir spaudimai nieko gero neduoda.

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.