Skaitmeninė atskirtis Lietuvoje: senjorai lieka nuošalyje

Skaitmeninė atskirtis Lietuvoje. Asociatyvi nuotr.

Šių metų pradžioje „Urbo“ banko užsakymu kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nuotolinėmis banko paslaugomis visiškai nesinaudoja maždaug dešimtadalis Lietuvos gyventojų. Tačiau šis skaičius išauga beveik dvigubai, iki 19,3 proc., kai kalbame apie 56-erių metų ir vyresnius žmones. Būtent senjorai yra viena pažeidžiamiausių grupių, kurių patiriama socialinė atskirtis grasina išstumti juos iš visaverčio ekonominio, socialinio ir netgi kultūrinio gyvenimo.

Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad 2023 m. internetu Lietuvoje naudojosi 89 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. 65–74 metų amžiaus grupėje šis skaičius tesiekė 65 proc. Kitaip tariant, Lietuvoje internetu nesinaudoja daugiau nei trečdalis pensinio amžiaus žmonių.

Tad skaitmeninė atskirtis tarp skirtingų kartų ne tik akivaizdžiai egzistuoja, bet ateityje gali ir dar labiau pagilėti.

Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninę atskirtį atskleidžia ir Europos statistika. Pavyzdžiui, prieš kelis metus Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktas išsamus tyrimas parodė, kad tik 56 proc. Lietuvos gyventojų nuo 65-erių iki 74-erių metų amžiaus per kalendorinių metų laikotarpį naudojosi internetu, kai ES vidurkis buvo 68 proc.

Taip pat Lietuva atsilieka ir pagal skaitmeninių įgūdžių lygį: jei vidutiniškai ES 65–74 metų amžiaus grupėje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi apie ketvirtadalis gyventojų, tai Lietuvoje tokių yra dvigubai mažiau – vos 13 proc.

Pranešime spaudai atkreipiamas dėmesys, kad skaitmeninė atskirtis dažnai suprantama gana siaurai – kaip gebėjimų naudotis internetu ar technologijomis trūkumas. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Į šią kategoriją patenka ne vien techniniai įgūdžiai, bet ir prieiga prie interneto, skaitmeninių įrenginių turėjimas bei galimybė naudotis įvairiomis paslaugomis, neturint išmaniojo telefono ar kompiuterio.

Pavyzdžiui, bankų sektorius yra viena tų sričių, kur skaitmenizacija vyksta sparčiausiai. Elektroninė bankininkystė, mobiliosios aplikacijos, bekontakčiai mokėjimai jau yra tapę kasdienybe daugeliui gyventojų. Vis tik tiems, kurie nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais ar neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių, šie pokyčiai tampa sunkiai perkopiamu barjeru.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.