Jau penktadienį savivaldybės tarybos posėdžio metu bus tvirtinamas vienas svarbiausių savivaldybės dokumentų – biudžetas. Jo projektas jau kurį laiką viešintas ir tebeviešinamas savivaldybės svetainėje, o praėjusį trečiadienį jis pristatytas ir Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdyje. Tad nors susiveržti diržus tenka, bet meras Raimondas Januševičius sako, kad, susidėliojus prioritetus, rajonas tikrai judės į priekį.
Būtent dėl to, kaip teigta, kad biudžeto dėliojimui būtų skirta daugiau laiko, sausį net neorganizuotas savivaldybės tarybos posėdis, tad penktadienį tarybos narių laukia išties nemenka darbotvarkė. Meras R. Januševičius už atsakingą darbą dėliojant svarbiausią dokumentą Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdyje dėkojo ne tik pagrindinio – Biudžeto, turto ir strateginio skyriaus vedėjai Egidijai Grigaitienei, bet ir šio bei kitų skyrių darbuotojams, nes veikti buvo ką.
„Pirminiame variante poreikis buvo 6,5 mln. didesnis. Reikėjo eiti per kiekvieną eilutę ir susiveržti, susižiūrėti, susidėlioti prioritetus“, – teigė meras ir tvirtino, kad skyriams iškart buvo ištransliuota, kad „visos lėšos dirbtų maksimaliai, o ne gulėtų eilutėse“.
Biudžeto projektą pristatydama vedėja E. Grigaitienė informavo, kad šiais metais pajamos planuojamos 81 mln. 200 tūkst. eurų, išlaidos – 85 mln. 505 tūkst. eurų. Šiais metais nauja tai, kad į pajamas ir išlaidas įtraukiamos ir Europos Sąjungos, ir kitos tarptautinio finansavimo lėšos, tokių – beveik 18 mln. eurų. Be to, kol kas nėra gautos valstybės biudžeto lėšos vietinės reikšmės keliams, tad tam tikros eilutės dar koreguosis. Taip pat nemažai daliai valstybės deleguotų funkcijų skirtas mažesnis finansavimas, o tai, kad būtų užtikrintas funkcijų vykdymas, „mes iš biudžeto prisidedame daugiau nei pusę milijono“. 
Apibendrindama biudžeto projektą, savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė paminėjo, kad 47 proc. lėšų tenka biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo įmokoms, o meras Raimondas Januševičius akcentavo, kad pirminiame variante lėšų poreikis buvo nei 6,5 mln. eurų didesnis nei galimybės. D. Pavalkio nuotr.
Žinoma, kaip sako E. Grigaitienė, pradedant naujus metus reikia įsivertinti, o kas buvo 2025-aisiais.
„Praeitais metais biudžeto planas buvo 64 mln. 700 tūkst., o įvykdėme 65 mln. 600 tūkst. eurų“, – sakė ji ir patikslino, kad viršplaninių lėšų yra „labai dozuotai“, nes faktiškai surinkta tik tiek, koks ir buvo planas.
Esminius biudžeto elementus, kaip pabrėžė E. Grigaitienė, lėmė darbuotojų pajamų didinimas – minimali mėnesinė alga didėja iki 1 tūkst. 153 eurų, tad ją gaunantys „į rankas“ uždirbs maždaug 70 eurų daugiau. Bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojamas atlyginimo dydis, didėja beveik 13 eurų iki 1 tūkst. 798 eurų, kultūros ir meno darbuotojams priskaičiuoti atlyginimai didinami 92,26 euro, pedagoginiams darbuotojams „į rankas“ atlyginimai didėja 157 eurais, o kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams atlyginimai didinami 107 eurais.
Biudžeto planas 2026m. sudėliotas pagal keturias pagrindines programas. Teritorijų vystymo ir ekonominės aplinkos gerinimo programa, paprasčiau kalbant, apima ūkinę veiklą. Jai numatyta 29 mln. 645 tūkst. eurų (biudžeto struktūroje jai tenka 34,6 proc. lėšų). Prioritetine išlieka Švietimo, sporto ir kultūros puoselėjimo programa (33 mln. 680 tūkst. eurų – 39,4 proc.), nors prie Teritorijų vystymo programos pridėjus ES lėšas, jos nedaug tesiskiria. Toliau eina Sveikatos stiprinimo ir socialinės integracijos didinimo (12 mln. 842 tūkst. eurų) bei Valdymo (9 mln. 335 tūkst. eurų) programa.
Švietimo programai asignavimai didėja 3 mln. 662 tūkst. eurų. Kaip minėta, didžiąja dalimi tai lemia atlyginimų didėjimas. Sportinei veiklai lėšos padidintos iki 128 tūkst. eurų, atsiranda sportininkų skatinimo programa, kuriai skirta 8 tūkst. eurų. Papildomai daugiau nei 81 tūkst. eurų skiriama „Nemuno“ mokyklos šildymo sistemos pakeitimui, Griškabūdžio gimnazijos darželio pastato sienų šiltinimo darbams numatyta 30 tūkst. eurų. Nemažą biudžeto lėšų dalį sudaro lėšos, skiriamos mokinių pavėžėjimui – beveik 743 tūkst. eurų švietimo įstaigoms ir seniūnijoms, dar 350 tūkst. – atsiskaitymui su viešuoju vežėju. Be to, 65 tūkst. eurų numatyta ir pedagoginių darbuotojų pavėžėjimui iš dalies kompensuoti. Vien dėl 11 klasės nepakankamo komplektavimo Vinco Kudirkos ir Griškabūdžio gimnazijose joms išlaikyti papildomai reikės 150 tūkst. eurų.
Nemažai švietimo sričiai lėšų teks ir per kitas programas. Pavyzdžiui, „Varpo“ mokyklos stadiono modernizavimui numatyta 511 tūkst. eurų – asignavimai skiriami per Teritorijų vystymo programą. Visos dienos mokyklos įkūrimui Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje – beveik 827 tūkst. eurų, visos dienos mokyklos įkūrimui „Varpe“ – beveik 753 tūkst. eurų, „Mažiems žingsneliams“ – 401 tūkst. eurų (projektas dėl ikimokyklinio prieinamumo didinimo), be to, atskirai šios įstaigos infrastruktūros modernizavimui kartu su Gelgaudiškio darželiu dar numatyta 111 tūkst. eurų.
Sveikatos stiprinimo ir socialinės integracijos didinimo programai tenka 15,1 proc. savivaldybės biudžeto pajamų arba konkrečiau, kaip minėta, 12 mln. 842 tūkst. eurų. Iš programai skiriamų lėšų mokamos įvairios pašalpos (1 mln. 259 tūkst.), kompensacijos (775 tūkst.). VšĮ Šakių Diakonijai už globojamus rajono vaikus skiriama 140 tūkst. eurų, mokami pagalbos pinigai (290 tūkst.) skatinama šeimynų veikla (135 tūkst.). Atsiskaitymui už paslaugas, kurias teikia parapijiniai namai, valstybės globos namai, numatyta 100 tūkst. eurų. Iš šios programos finansuojamos ir socialines paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos. Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų centrui skiriama apie 3 mln., Kukarskės globos namas – apie 1 mln., Gelgaudiškio „Šaltiniui“ – 434 tūkst. eurų. Taip pat Teritorijų vystymo programoje numatyta nemažai lėšų ne vienam socialinės srities projektui. Tarkim, grupinio gyvenimo namams Šakiuose – 857 tūkst., socialinio būsto plėtrai – beveik 524 tūkst. ir daugeliui kitų.
Valdymo programai, lyginant su 2025 m., skiriama 501 tūkst. daugiau (iš viso kiek daugiau nei 9 mln. eurų). Tam, kaip ir kitose srityse, nemažai įtakos turėjo minimalios algos didėjimas. Savivaldybės mero rezervui, kuris naudojamas ekstremaliųjų situacijų valdymui, skiriama 250 tūkst., paskolų grąžinimui ir palūkanų mokėjimui numatoma 727 tūkst. Numatoma atnaujinti savivaldybės interneto svetainę bei posėdžių salę (beveik 178 tūkst.), autobuso įsigijimui švietimo įstaigai planuojama skirti 80 tūkst. eurų. Taip pat numatomos lėšos gyventojų iniciatyvų skatinimui (27 tūkst.). Iš šiai programai skiriamų lėšų mokami atlyginimai 143,8 valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, septynioms vykdomosios valdžios pareigybėms, 25 tarybos nariams, dviem Šakių rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos darbuotojams.
Kalbant apie jau nekart minėtą Teritorijų vystymo ir ekonominės aplinkos gerinimo programą, be minėtų projektų, svarbesni numatomi darbai yra kelių ir gatvių projektavimo paslaugos (beveik 439 tūkst. eurų), taip pat už maždaug 140 tūkst. planuojama atlikti prie savivaldybės esančios aikštelės remontą, 100 tūkst. numatyta vadinamajai programai 50/50, kai, prisidedant ūkininkams ar juridiniams asmenims, tvarkomi keliai. Seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai planuojami 500 tūkst., civilinės saugos infrastruktūros atnaujinimui – 300 tūkst. eurų.
Iš didesnių projektų – „Šakių miesto istorinis žiedas“ (beveik 945 tūkst.), Šakių pramonės zonos įrengimas (daugiau nei 2 mln.), vandentvarkos sistemos plėtra (daugiau nei 2 mln.).
Šios programos priemonėms įgyvendinti planuojama skolintis 1 mln. 983 tūkst. eurų.
„Įgyvendinant projektus, finansuojamus kartu su Europos Sąjungos lėšomis, galioja skolinimosi lankstumo taisyklė. Taip pat išlieka galimybė suteikti savivaldybės garantus, savivaldybės kontroliuojamoms uždarosioms akcinėms bendrovėms imant paskolas investicijų projektų finansavimui“, – pažymėjo E. Grigaitienė ir apibendrindama kalbėjo, kad, kaip ir ankstesniais metais, aktualijos tos pačios. Mažėjantis gyventojų, vaikų ir mokinių skaičius verčia mąstyti apie vykdomų funkcijų optimizavimą, teikiamų paslaugų kokybinius reikalavimus, o ne paslaugų administravimą, juolab kad viso rajono savivaldybės biudžeto lėšų 47 proc. tenka biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo įmokoms.
Birutė iš Šakių:
