Apie civilinę saugą dažniausiai prisimenama tada, kai išgirstame nerimą keliančias žinias ar sulaukiame svečių, kurie karą kasdien patiria iš arti. Neseniai rajone viešėjęs ukrainietis dalijosi įžvalgomis, o tarp aptartų temų buvo ir labai aktuali – priedangos. Jos veikia tik tada, kai jos yra arti žmonių ir realiai pritaikytos. Lietuvoje pasirengimo klausimai, panašu, yra labiau formalūs nei sisteminiai. Nors Šakių savivaldybė jau gali kalbėti apie konkrečius projektus, bet rajono vadovas atviras – procesas gerokai uždelstas.
Pavėluota pradžia ir teisinės ribos
Rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius neslepia, kad per ketverius Ukrainoje vykstančio karo metus esminis proveržis pasirengimo ekstremalioms situacijoms srityje mūsų šalyje taip ir neįvyko: „Tik pernai respublikiniu mastu realiai pradėta kalbėti apie finansavimą, o iki tol daugiausiai, ką matėme, tai tik išklijuotus lipdukus su užrašu PRIEDANGA. Aiškios investicinės krypties nesimatė.“
Didžiausia kliūtis, mero vertinimu, – reglamentavimo spragos ir nuosavybės klausimai. Daugiabučiai yra privati nuosavybė, todėl savivaldybė negali investuoti viešųjų lėšų į jų rūsius ar kitas erdves.
„Į namų ūkius investuoti negalime. Mūsų rankos šioje vietoje surištos“, – konstatuoja R. Januševičius.
Ši problema tampa kertine: ekspertai pabrėžia, kad efektyviausios priedangos – gyvenamuosiuose pastatuose ar šalia jų, nes būtent jų dažniausiai prireikia naktį. Tačiau praktikoje gyvenamųjų kvartalų segmentas lieka silpniausia grandis.
Savivaldybės administracijos patarėjas, parengties pareigūnas Ričardas Stepaitis patvirtina, kad valstybės lygmeniu sudaryta galimybė teikti paraiškas dėl priedangų įrengimo ir daugiabučiams. Vis dėlto realybėje situacija tokia, kad antrajame kvietime dalyvauti buvo pareiškę norą trijų daugiabučių namų gyventojai, tačiau dviejų atsisakė, o vieno namo dalyvavimas projekte atidėtas dėl dokumentacijos trūkumo. Galima daryti išvadą, kad finansinis ir teisinis modelis gyventojams išlieka sudėtingas, o gal pritrūksta ir pačių gyventojų iniciatyvos.
Realūs darbai ir konkretūs skaičiai
Aiškiausiai procesas juda savivaldybei pavaldžiuose objektuose. Šiuo metu Šakių rajone įgyvendinama priedangų infrastruktūros plėtra pagal Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūros kvietimą. Kaip patikino savivaldybės atstovai, šiame etape numatyta įrengti penkias priedangas viešuosiuose savivaldybės pastatuose. Jau parengti dokumentai, pagal kuriuos bus vykdomi rangos darbų pirkimai ir pradedami patys darbai. Kitų objektų dokumentacija dar rengiama, o darbus juose planuojama pradėti vasaros pabaigoje. Šiam etapui iš valstybės fondo skirta 200 tūkst. eurų.
Šių metų sausio 31 d. Šakių rajono savivaldybės administracija pateikė ir antrąjį projektų įgyvendinimo planą, kuriame numatyti dar keturi objektai. Tikimasi artimiausiu metu pasirašyti sutartį su Projektų valdymo agentūra ir šiame etape gauti apie 200 tūkst. eurų finansavimą. O baigiantis vasariui savivaldybės planuose ir dar vieno, t. y. jau trečiojo projektų įgyvendinimo plano teikimas Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūrai. Kvietimo tikslas, sako savivaldybės atstovai, parinktų kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimas reikalingomis priemonėmis ir įranga. Tikimasi, kad šiame etape bus skirta apie 120 tūkst. eurų.
Meras čia pat patikslina ir prioritetinius objektus – ligoninė ir ugdymo įstaigos sąrašo viršuje. Ligoninei skiriamas ypatingas dėmesys ne tik dėl priedangų, bet ir dėl autonominio veikimo užtikrinimo. Jau įsigytas 160 kW galios elektros generatorius su pilna automatika, į jį investuota apie 100 tūkst. eurų. Ekstremaliosios situacijos atveju tai leistų užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą.
Biurokratiniai ribojimai ir strateginiai klausimai
Vis dėlto rajono vadovas akcentuoja, kad dabartinis finansavimo modelis nėra pakankamai lankstus. Griežtai apibrėžtos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos ne visada leidžia kompleksiškai spręsti problemas.
„Kartais čia, vietoje, matome, kad priedangos įrengimą reikia pradėti nuo pagrindų, bet finansavimas gali būti skirtas tik vienai konkrečiai daliai“, – pastebi rajono vadovas.
Savivaldybė šiuo metu taip pat rūpinasi dar ir trijų apleistų bunkerių inventorizavimu ir įteisinimu, siekdama turėti priedangos alternatyvą už miesto ribų. Bet ir čia procesas ilgas... R. Januševičius garsiai svarsto ir dalijasi idėja, kad ilgalaikėje perspektyvoje galbūt net racionaliau būtų statyti naujas, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias priedangas, o ne tik adaptuoti senus rūsius. Tačiau tai kol kas lieka tik pasvarstymais ir atveria platesnį klausimą – ar Lietuva renkasi laipsnišką pritaikymą, ar kryptingą naujos infrastruktūros kūrimą.
Nacionaliniu mastu per pastaruosius dvejus metus sukurta tai, ko anksčiau apskritai nebuvo – aiškus ir vienodas civilinės saugos teisinis pagrindas. Įsigaliojo Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, patvirtintas naujas Statybų techninis reglamentas, apibrėžiantis priedangų ir slėptuvių įrengimą naujuose pastatuose. Pirmą kartą nustatyta aiški klasifikacija ir vienodi reikalavimai visoms savivaldybėms.
Naujoji tvarka išskiria tris apsaugos rūšis: slėptuves valstybės veiklos tęstinumui užtikrinti, priedangas gyventojams nuo smūgio bangos ir skeveldrų bei kolektyvinės apsaugos statinius, skirtus ekstremalioms situacijoms, nebūtinai karo atveju. Tikslas ambicingas – priedangomis užtikrinti apsaugą 60 proc. miestų ir 40 proc. kaimiškų savivaldybių gyventojų.
Tačiau teisinė bazė – tik pirmasis žingsnis. Siekiant šių tikslų būtinas nuoseklus ir pakankamas finansavimas. Kol kas didžioji dalis valstybės investicijų nukreipiama į viešųjų pastatų – švietimo, sveikatos, kitų savivaldybės objektų – pritaikymą.
Ar ši kryptis leis per artimiausius metus sukurti realiai veikiančią, visą šalį apimančią apsaugos sistemą, priklausys ne tik nuo teisės aktų, bet ir nuo gebėjimo suderinti valstybės sprendimus, savivaldybių galimybes ir pačių gyventojų atsakomybę.
Eduardas iš Griškabūdžio:
